Alvydas Česas
Mokinio tėtis
Tai mokykla, kuri formuoja visapusišką asmenybę. Neabejotinai aukščiausio lygio žinių pateikimas ir belieka tik noras, parama, paskata tai priimti.
Mes čia suradome ne tiktai puikius mokytojus, bet ir puikią užklasinę veiklą. Mes čia suradome draugysčių ir pomėgių, kuriuos galime toliau vystyti. Mes suprantame, kad tai yra ugdymas ne tik nuo pirmos klasės, bet ir kai žmogui vyresnėse klasėse atsiranda noras ieškoti kažko daugiau.
Manyčiau, kad Klaipėdos licėjus yra ta mokykla, kuri šiandien galėtų būti pavyzdžiu Klaipėdai ne tik mokslo pasiekimais, bet ir asmenybių ugdymu.
Morta Šiaulytė
Klaipėdos licėjaus mokinė
Asmeniškai man šita mokykla tapo labai labai svarbi, kadangi skirtingai nei kitose mokyklose, kuriose aš esu buvusi, licėjuje yra labai mažos klasės, tad su mokytojais yra tikrai lengviau užmegzti asmeninį ryšį, čia yra skiriama laiko kiekvienam mokiniui individualiai. Tai labai atsispindi rezultatuose – asmeniškai mano rezultatai labai labai pakilo.
Licėjus man suteikia galimybių, kurių aš nebuvau girdėjusi – tai tarptautinio bakalaureato programa, kurioje mokausi nuo 11 klasės. Aš mokausi anglų kalba, ši programa labai skiriasi nuo to, ką siūlo kitos Lietuvos mokyklos. Tai suteikia man galimybių, kurios anksčiau man būtų nesuvokiamos.
Tarptautinio bakalaureato programa išmoko asmeninio darbo, individualaus darbo, kurio labai reikia. Licėjus suteikia puikias laboratorijas. Aš linkstu prie gamtos mokslų, tad man tai labai naudinga. Tarptautinio bakalaureato programa veda žmones į ateitį, yra labai inovatyvi, tikiuosi, kad taip ir liks ateityje.
Vaidas Pamparas
Istorijos mokytojas ekspertas
Kas beprotiškai fantastiškai išskiria Klaipėdos licėjų, o tai galiu sakyti remdamasis savo jau 32 metų mokytojiška patirtimi įvairiose mokyklose, – tai sukurta bendruomenė. Išties, ir Lietuvoje, ir Klaipėdoje yra tokia mokykla, kurioje ir tėvai, ir vaikai, ir mokytojai yra taip sujungti į bendrą nuostabiai bendraujantį bręstančių vaikų ir tam tikras pozicijas turinčių vyresnių žmonių klubą, kurioje darbas pamokų metu ar laikas pertraukų metu yra bendrystės jausmas. Tai yra labai gera.
Apie tai, kas yra mūsų Klaipėdos licėjaus bendruomenės atmosfera, manau, ateityje vienas, antras ar trečias pedagogikos mokslų magistrantas, o gal ir doktorantas rašys disertacijas.
Įkvepianti ir labai kreipianti vadyba. Nežinau, kur dar Lietuvoje galima rasti tokią vadybą. Be abejo, į vieną krūvą susitelkę savo dalykui ir jaunam bręstančiam žmogui neabejingi mokytojai, šeimų motyvacija ateiti ir mokytis, o atėjus mokytis – siekti yra trečias komponentas.
Kai juos visus kartu sudedi tai ir vadinasi Klaipėdos licėjus.
Aida Marija Bielinskaitė
Klaipėdos licėjaus absolventė
Klaipėdos licėjuje mokiausi nuo 5 klasės. Labiau džiaugiuosi, kad nuo 5 klasės mokiausi su tais mokytojais, kurie mane ruošė egzaminams ir padėjo metodiškai ruoštis iki pat galo.
Rezultatais labai džiaugiuosi, pavyko iš informacinių technologijų, matematikos bei anglų kalbos gauti šimtuką.
Manau, kad įdėtos pastangos ir darbas, kuriuo užsiėmiau visus mokslo metus tikrai atsipirko. Manau, kad tikrai buvo verta dirbti (ne taip, kaip daugelis bando ruoštis tik 11–12 klasėje) ir pradėti egzaminams ruoštis daug anksčiau, susikurti tam tikrą žinių pagrindą, kuris buvo labai reikalingas jau 11–12 klasėse.
Esminis skirtumas, kuris padėjo mums visiems augti ir tobulėti, yra licėjaus akademinė aplinka, kurioje smalsus žmogus nėra nuvertinamas ar iš jo tyčiojamasi, bet toks žmogus skatinamas augti ir tobulėti. Manau, tai padėjo daugeliui iš mūsų atsiverti ir pasiekti puikaus tikslo.
Brolis Benediktas Jurčys
Klaipėdos licėjaus dvasinis vadovas
„Aš matau visą tą virsmą, aš pažįstu tuos vaikučius, tas šeimas, kur jie auga. Pažįstu tėvelius, žinoma, ne visus, bet daug jų. Aš matau, kaip šeimos keičiasi – vaikas keičia šeimą. Pasaulis, kuriame mes gyvename, yra greitas, labai egoistiškas, o šie vaikai iš tokio pasaulio lyg atsitraukia ir pradeda galvoti apie tokius dalykus kaip teisingumas, pradeda galvoti apie saikingumą: ar tikrai visko reikia man, gal aš galiu dalintis? Jie susimąsto, ar tikrai man visada save reikia apginti melu, galbūt aš galiu būti visada tiesakalbis? Būtent tai jie gauna: išmintį, teisingumą, saikingumą – visas pagrindines doroves, taip pat ir sąžiningumą. Klaipėdos licėjus yra ta vieta, tas uostas, kur kalbama ir apie dorovę.“