Ugdymas

Misija

Siekti, kad kiekvienas Klaipėdos licėjuje ugdomas vaikas taptų asmenybe, trokštančia pažinti, gebančia kurti, išsiskiriančia pasiekimais.

Ugdymo tikslai

  • Ugdyti smalsią, kūrybingą ir aktyvią asmenybę.
  • Ugdyti ir stiprinti asmens laimei ir sėkmei svarbius gebėjimus.
  • Atskleisti ir plėtoti vaikų talentus, kurie padėtų pasiekti išskirtinių pasiekimų.

Vertybės

Savarankiškumas. Mes tikime, kad kiekvieno vaiko intelektinis augimas prasideda nuo gebėjimo savarankiškai ieškoti sprendimų, turėti savo nuomonę, mokėti išgirsti kitas nuomones ir ieškoti konsensuso.

Darbštumas. Ateitis prasideda dabar. Ugdydami ateities lyderius turime suformuoti teisingą požiūrį, kad geriausiems rezultatams pasiekti reikia ilgalaikių tęstinių pastangų ir pasišventimo.

Draugiškumas. Vaikai anksti turi suprasti ir pajausti, kad gyvenime jie visada pasieks daugiau veikdami drauge su kitais, kad kiekvieno indėlis sustiprės, jei bus puoselėjami draugiški, pagarbūs ir etiški bendradarbiavimo santykiai.

Pilietiškumas. Įsipareigojimas ir rūpestis kitais yra raktas į sėkmę. Jei vaikai anksti išmoks elgtis su kitais taip, kaip norėtų, kad elgtųsi su jais, formuosis atsakingas požiūris į savo veiksmų pasėkmes – pilietiškumo pagrindas.

Pedagogai

  • Gerbia, stengiasi išgirsti ir suprasti kiekvieną vaiką.
  • Rūpestingi, paslaugūs, atidūs, nuoširdūs, kantrūs.
  • Kalba tyliai, ramiai, visada su šypsena ir gera nuotaika.
  • Aukšto pedagoginio meistriškumo, kūrybiški, nuolat besimokantys.

Esminės ugdymo nuostatos

Vaikas – ugdymo centras.

Į kiekvieną problemą, faktą, reiškinį žvelgiame iš vaiko pozicijų, jo akimis, remdamiesi jo patirtimi.

Individualus požiūris į vaiką

Individualus požiūris į vaiką bei pagarba ir pasitikėjimu grįsti mokytojo ir mokinių tarpusavio santykiai – sėkmingos ugdomosios veiklos pamatas. Mokytojas ir mokiniai yra lygiaverčiai bendros veiklos partneriai. Ugdymas diferencijuotas ir individualizuotas, atliepiantis kiekvieno vaiko interesus, gebėjimus, socialinę ir psichologinę brandą.

Moksliškai pagrįstas ugdymas.

Ugdymo procesą organizuojame remdamiesi naujausiais šalies ir užsienio šalių mokslininkų vaiko raidos tyrimais, moksliškai pagrįstomis ir ugdymo praktikoje patikrintomis ugdymo metodikomis ir technologijomis. Ugdymo procesas aktyvus, patrauklus, šiuolaikiškas.

Integralumas.

Vaikų suvokimas ir mąstymas yra nesuskaidyti, visuminiai. Todėl ugdymo turinys integralus ir atitinka amžiaus tarpsnio vaiko raidos ypatybes. Integraliai ugdome vaiko mąstymo galias, jo kalbinę, vaizdinę, vaidybinę raišką, estetinę nuovoką, sveikos gyvensenos įgūdžius. Visuminis ugdymo proceso integralumas užtikrina įvairių vaiko galių plėtotę ir visų ugdymo sričių darną.

Kontekstualumas.

Kadangi kiekvienam vaikui yra svarbios sąsajos su realiu gyvenimu, įgyvendinat ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas didelį dėmesį skiriame ugdymo turinio kontekstualumui. Vaikų ugdymas organizuojamas pagal pasirinktas vaikams aktualias temas, kurios atskleidžiamos integruotose įvairiose akademinėse, meninėse ir sportinėse veiklose. Siekiame kiekvieną temą vaikui pateikti įdomiai, aktualiai ir prasmingai. Mokome to, kas vaikui yra reikšminga.

Į vaiko sėkmę orientuotas ugdymas(is).

Ugdymo(si) procesas yra organizuojamas taip, kad kiekvienas vaikas nuolat galėtų patirti sėkmę. Ugdymo turinį ir metodus parenkame atliepdami kiekvieno vaiko gebėjimus ir asmenybės brandą. Taikydami H. Gardnerio daugialypio intelekto modelį bei kitas inovatyvias vaiko pažinimo bei jo asmeninės pažangos vertinimo metodikas, pedagogai kiekvienam vaikui ir jo tėvams padeda pažinti ir atskleisti vaiko asmenybės prigimtį. Atitinkamai pritaikydami mokymo turinį ir metodus, leidžiame vaikui savo tempu siekti maksimalių intelektualinio augimo ir asmenybinės brandos rezultatų. Taip padedame kiekvienam vaikui nuolat patirti sėkmę, užtikriname gerą jo psichologinę savijautą ir stipriname pasitikėjimą savimi.

Akademiniai gebėjimai.

Tai svarbi ugdymo sritis. Didelis dėmesys skiriamas pagrindinėms akademinio mokymosi sritims – matematikai, skaitymui, rašymui, moksliniam pasaulio pažinimui ir užsienio kalbų mokymuisi.

Kritinis mąstymas ir problemų sprendimas.

Kritinis mąstymas ugdomas aktyviai tyrinėjant save ir aplinką. Pasirenkus tinkamą būdą (stebėjimą, bandymą, tyrinėjimą), skatinamas mąstymas ir samprotavimas apie tai, kodėl kas nors vyksta, kodėl vyksta taip, o ne kitaip, aiškinamasi, ką pastebėjo, atrado, pajuto, patyrė. Taip pat kritinis mąstymas ugdomas skatinant vaiką įveikti kasdienius iššūkius ir sunkumus , aiškinantis, kodėl jie kilo, mokant suvokti savo ir kitų ketinimus, ieškant tinkamų sprendimų, ką nors išbandyti, tyrinėti, aiškintis, bendradarbiauti, matyti priimtų sprendimų pasekmes. Taip ugdome kritiškai mąstančią ir naujų sprendimo būdų ieškančią asmenybę.

Kūrybiško mąstymo ugdymas.

Ugdydami kūrybišką mąstymą, siekiame sudaryti sąlygas kiekvieno mokinio saviraiškai plėtoti, atskleisti jo asmeninių savybių kompleksą: išradingumą, originalumą, produktyvų mąstymą, kūrybinę vaizduotę. Kartu mokome tikslingai pritaikyti turimą informaciją, nuolat skatiname mokinius veikti, iškilusias problemas spręsti ieškant edukacinių inovacijų. Kūrybinio mąstymo ugdymas susijęs su iniciatyvumo ir verslumo ugdymu, kuris reiškia gebėjimą idėjas paversti praktiniais veiksmais, kūrybingumu, novatoriškumu, pasirengimu rizikuoti, planuoti ir valdyti projektus siekiant iškeltų tikslų.

Intelektualinis kūrybiškumas.

Jį ugdome skatindami vaiko pažintinį aktyvumą ir padėdami mokiniui įgyti kuo daugiau mokslo žinių. Kuo mokinys turi daugiau žinių, tuo didesnės jo intelektualinio kūrybiškumo ugdymo(si) galimybės.

Bendradarbiavimas ir lyderystė.

Ugdant lyderystę vadovaujamės nuostata, kad kiekvienas vaikas gali būti lyderiu (Havard, 2014) ir kad lyderystę ugdant svarbu nuolatinis mokymasis iš patirties bei refleksija. Ugdant vaikų lyderystę skatiname jų pasitikėjimą kitais, atvirumą, empatiją, pagarbą ir gebėjimą suprasti kitus, palaikyti gerus santykius su kitais. Mokome bendravimo ir bendradarbiavimo, būti atsakingus, spręsti problemas, numatyti priimtų sprendimų pasekmes. Mums svarbu, kad vaikai išmoktų veikti komandoje, suprasdami, kad kiekvienas komandoje yra svarbus ir kiekvieno lyderystė būtina skirtingose situacijose, kad komanda laimėtų.

Efektyvus mokymas(is).

Efektyvaus mokymo(si) siekiame vadovaudamiesi 3 principais: mokymo(si) kokybės bei būdų patrauklumu ir tinkamai parinktu darbo tempu. Pamokose optimaliai išnaudojame pamokos laiką, pasirenkame mokinių gebėjimus ir poreikius atliepiančius mokymo metodus bei užduotis. Ugdymą mokykloje organizuojame taip, kad kiekvienas mokinys reikiamą pagalbą mokymuisi gautų mokykloje.

Socialinis ir emocinis ugdymas (SEU).

Realizuodami „LIONS QUEST“ programą ugdome mokinių savimonę, mokome priimti atsakingus ir konstruktyvius sprendimus, formuoti pozityvius santykius, spręsti veiksmingai konfliktus, ugdyti socialinį sąmoningumą ir mokytis valdyti emocijas bei elgesį siekiant savo tikslų.

Protinio ir dvasinio ugdymo dermė.

Tai padeda ugdyti visapusišką, intelektualią ir dvasiškai brandžią asmenybę. Nors mokykla garsėja savo mokinių akademiniais pasiekimais, tačiau ne mažiau dėmesio skiriame dvasiniam ir meniniam mokinių ugdymui. Mokykloje teikiamos dvasinio konsultavimo paslaugos, organizuojamas sistemingas kultūrinių renginių lankymas, susitikimai su menininkais, eksponuojamos personalinės jų meno darbų parodos. Ypač daug dėmesio skiriama savanorystės projektams bei labdaros paramos tradicijų tęstinumui.

Kūrybiškumą skatinanti aplinka.

Kūrybiškumą skatinančią aplinką kuriame per vaiko emocinį ryšį su mokymo(si) turiniu, saviraiškos laisvę ir jos emocinį skatinimą, laisvę eksperimentuoti – bandyti, klysti, pradėti iš naujo, galimybę tyrinėti, lanksčią rezultatų vertinimo strategiją, teigiamus lūkesčius, vaiko pasitikėjimo savimi stiprinimą, atvirą komunikaciją.

Bendruomenės kultūra.

Kuriame Klaipėdos licėjaus bendruomenės kultūrą, kurios vertybinis pamatas – kiekvieno bendruomenės nario aukšta vidinė kultūra.

Geras mikroklimatas.

Aiškiai reglamentuota vidaus tvarka ir vienodos taisyklės visiems padeda kurti gerą mokyklos mikroklimatą. Mokykloje laikomasi nuostatos, kad visi esame atsakingi už aplinkinių savijautą. Skiepijamas dėkingumas ir pagarba šalia esančiam kiekvienam leidžia pasijusti gerai.

Saugi ir estetiška aplinka.

Kuriame saugią fizinę ir psichologinę aplinką. Netoleruojame patyčių. Mokykloje kuriama estetiška aplinka ugdo mokinių estetinį skonį ir meninį suvokimą.

Konfidencialumas.

Užtikriname informacijos apie kiekvieną mokinį ir jo šeimą konfidencialumą.

Ugdymo tęstinumas.

Skirtingo amžiaus vaikų ugdymo programos dera tarpusavyje. Vaikui pereinant iš vienos ugdymo pakopos į kitą yra užtikrinamas ugdymo tęstinumas. Tai pedagogams leidžia geriau pažinti vaiką, kaip besimokantįjį, ir kasmet vis tiksliau atliepti jo ugdymo(si) poreikius bei sudaryti palankesnes sąlygas jo asmenybės raidai. Todėl ne vaikui reikia prisitaikyti prie mokykloje taikomos ugdymo sistemos, bet ugdymo sistema vis labiau prisitaiko prie vaiko.

Ugdymo turinys

Pradinis ugdymas Klaipėdos licėjuje organizuojamas pagal Lietuvos Bendrojo lavinimo mokyklų pradinio ugdymo programą.
Visose Klaipėdos licėjaus klasėse pagilintai mokome matematikos, gamtos mokslų ir anglų kalbos.
1-4 klasėse papildomai organizuojame: šachmatų, matematinės logikos, inžinerijos, ekonomikos, teatro, šokio, specializuotos korekcinės mankštos pamokas.
Prieš pamokas organizuojamos įvairių mokomųjų dalykų konsultacijos.
Po pamokų – namų darbų ruoša, mokomųjų dalykų konsultacijos, įvairūs akademinės, meninės, sportinės veiklos būreliai, studijos, žaidybinė veikla, edukaciniai projektai, mokykliniai renginiai, ekskursijos. Įvairi popamokinė veikla padeda kiekvieno mokinio visapusiškam vystymuisi ir atskleidžia stipriau išreikštus gebėjimus bei talentus.

Vaiko individualios pažangos vertinimas

  • Vertinimu siekiame padėti mokiniams įsivertinti mokymosi rezultatus, pasidžiaugti patirtomis asmeninėmis mokymosi sėkmėmis, sužinoti mokymosi spragas, patiriamus mokymosi sunkumus, išmokti adekvačiai vertinti savo mokymosi pastangas ir jų sąlygotą asmeninį mokymosi rezultatą.
  • Vertinimą grindžiame amžiaus tarpsnių psichologijos ypatumais, individualiais mokinio poreikiais.
  • Pradinių klasių mokinių vertinimas – individualizuotas (ideografinis): diagnozavę, ką kiekvienas mokinys jau yra padaręs, vertiname padarytą pažangą lygindami ankstesnius mokinio rezultatus su dabartiniais (mokinių pasiekimai tarpusavyje nelyginami), skatiname kiekvieno mokinio asmeninę pažangą.
  • Vertindami laikomės pozityvumo ir konstruktyvumo: mokinio žinios ir gebėjimai vertinami, padedant suprasti mokymosi sunkumus, nurodant konkrečias mokymosi spragas ir padedant jas ištaisyti.
  • Vertinimas – tai pagalba augančiam, tobulėjančiam, besimokančiam vaikui, žadinantis pasitikėjimą savo jėgomis, skatinantis siekti vis geresnių ugdymosi rezultatų, kelti kiekvieno vaiko mokymosi motyvaciją.
  • Kad mokydami vaikus juos lydėtume ir į sėkmę, išplėtėme vertinimo skalę ir įvedėme vertinimą procentais. Taip mokiniams suteikėme daugiau galimybių pastebėti bent menkiausią savo pažangą ir savimi pasidžiaugti.
  • Pradinių klasių mokinių individuali pažanga fiksuojama Klaipėdos licėjaus pedagogų parengtoje Mokinio pasiekimų knygelėje. Šioje knygelėje mokytojas fiksuoja kiekvieno vaiko akademinius pasiekimus, pastangas mokytis, bendrąsias kompetencijas, svarbiausių kontrolinių darbų klaidų analizę. Tai padeda mokiniui, tėvams ir mokytojui stebėti individualaus ir diferencijuoto darbo rezultatus, skatina tarpusavio bendradarbiavimą.

Kaip organizuojame vaikų ugdymą?

  • Ugdymo įstaiga atidaroma 7.30 val., pamokos prasideda 9.00 val. Vaikai iki pirmos pamokos gali lankyti pagrindinių mokomųjų dalykų konsultacijas, bendrauja su bendraamžiais, dalyvauja ryto mankštoje, žaidžia, konstruoja bei užsiima kita kūrybine veikla.
  • Kiekvieną dieną iki 14.45 val. organizuojamos pamokos pagal sudarytą pamokų tvarkaraštį.
  • Nuo 14.45 val. iki 17.00 val. vyksta namų darbų ruoša, popamokinė akademinė, meninė, inžinerinė, sportinė veikla pagal vaikų poreikius. Taip pat organizuojamos sveiką gyvenseną ugdančios veiklos, aktyvi pažintinė ir žaidybinė veikla lauke.
  • 2 kartus per mėnesį grupės pedagogas organizuoja temines išvykas, ekskursijas, kurių metu vaikai pagilina, pritaiko jau turimas žinias, pakartoja tai, kas išmokta, ugdo vaikų socialines emocines kompetencijas, skatina jų saviraišką.
  • 1-2 kartus per mėnesį vaikai dalyvauja bendruose mokyklos edukaciniuose projektuose.
  • Socialinio emocinio ugdymo programa yra integruota į visą ugdymo procesą. (SEU programai vykdyti – skirta viena savaitinė pamoka.)

Dvikalbis ugdymas

Mokymas pagal lietuvių–anglų, rusų–anglų, rusų–lietuvių k. dvikalbio ugdymo programas.

Klaipėdos licėjuje nuo pirmos klasės mokiniai gali pasirinkti mokymąsi pagal dvikalbio ugdymo programą. Formuojamos klasės, kuriose mokymas mokiniams organizuojamas lietuvių-anglų kalbomis. Nuo 2021 metų mokslo metų pirmos klasės mokiniai mokysis ir pagal dar vieną dvikalbio ugdymo programą – rusų-anglų kalbomis. Dvikalbio ugdymo programa išreiškia siekiamybę išmokyti abiejų kalbų kaip kokybiškos kalbinės veiklos: suprasti kalbančius ir pačiam būti adekvačiai suprastam, skaityti ir rašyti abiem kalbomis.
Mokiniai, lankantys dvikalbio ugdymo klases, nuo trečios klasės gali pasirinkti mokytis ir antrąją užsienio kalbą (rusų, vokiečių, prancūzų, ispanų ir kt.).

Kaip vyksta mokymas.

Dvikalbio ugdymo klasėse skiriamas didesnis anglų kalbos pamokų skaičius, kitų mokomųjų dalykų mokymas vyksta gimtąja kalba (lietuvių arba rusų) palaipsniui vis daugiau pamokose vartojant anglų kalbą. Kalbindamas vaiką pedagogas remiasi jo žodynu, tačiau pamažu jį plečia – sudaro sudėtingesnes frazes, skaito tekstus, kuriuose yra neaiškių, tačiau iš konteksto suprantamų žodžių ir kt. Vaikams taikomas „lygiagretus kalbėjimas“, „grįžtamojo ryšio“ metodai – suaugusysis komentuoja tai, ką vaikas daro, pagiria, detalizuoja, paaiškina; taikomi išplėtimo, patikslinimo, perfrazavimo metodai – suaugęs stengiasi suprasti, ką nori pasakyti vaikas, perklausia, pasakydamas tiksliai, taisyklingai, tačiau neverčia vaiko kartoti patikslintos frazės; vaiko pedagogas taiko užuominų, priminimo metodus, padeda vaikui rasti trūkstamą žodį, nuspėja ketinimą, mintį ir parodo, kad suprato vaiką; vaikas skatinamas paremti kalbą mimika, gestais ir kitomis neverbalinėmis priemonėmis; vaikai pamokomi žaidimų, dainelių, eilėraštukų, kurie yra lengvai įsimenami ir padeda įsidėmėti žodžius, tarimą bei frazes.

Mokymas tęsiamas pagal tarptautinio bakalaureato (IB MYP ir DP) programas.

Pagal dvikalbio ugdymo programą mokęsi vaikai, baigę pradinę mokyklą, mokymąsi gali tęsti Klaipėdos licėjaus pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopose: 5-oje klasėje pagal dvikalbio ugdymo programą, o 6-12 klasėse pagal tarptautinio bakalaureato (IB MYP ir IB DP) programas.
Patirties apie dvikalbį mokymą(si) Klaipėdos licėjaus pedagogai sėmėsi dalyvaudami Lietuvos ir kitų Europos šalių seminaruose.

Imlių, gabių ir talentingų (IGT) vaikų ugdymas (angl. AG&T)

Klaipėdos licėjuje anksti stengiamasi pastebėti imlius, gabius ir talentingus vaikus bei jų ugdymui(si) skirti tinkamą dėmesį. Šiems vaikams rengiami individualūs ugdymo(si) planai, kurių turinys peržengia bendrosios ugdymo programos ribas, atitinka vaiko asmeninius interesus ir atliepia individualų kiekvieno vaiko ugdymo(si) stilių. Apie pastebėtus imlius, gabius ir talentingus (IGT) vaikus grupės pedagogas informuoja IGT koordinatorių, kuris padeda pedagogui įvertinti vaiko poreikius ir parengti individualų vaiko ugdymo(si) planą.
Darbą su IGT vaikais individualizuojame ir diferencijuojame bendrų užsiėmimų metu ir dirbant individualiai. Vaikai nuolat skatinami ir mokomi kritiškai ir kūrybiškai mąstyti. Samprotavimas, problemų sprendimas ir atsakymų į įvairius klausimus ieškojimas, išlaisvinta vaizduotė, žadinamas smalsumas, atkaklumas, nuoseklus darbas, bendradarbiavimas, lyderio savybių ugdymas yra neatsiejama kasdienio gabių vaikų ugdymo proceso dalis. Pedagogai viso ugdymo(si) proceso metu taiko vaiko individualios pažangos vertinimo metodiką, o ugdymo(si) procesą ir rezultatus sistemingai aptaria su IGT koordinatoriumi ir vaiko tėvais.

Akredituota mokinių sveikatos gerinimo programa

Klaipėdos licėjuje rūpinamasi saugiu ir sveiku vaiko ugdymu(si), todėl nuo 2018 m. įgyvendinama Sveikatos gerinimo programa. Ši programa integruota į kasdienes veiklas, pradedant ikimokykliniu ugdymu ir užtikrinant tęstinumą kitose mokymo(si) pakopose. Sveikatos gerinimo programą sudaro grūdinimasis, jūros terapija, rytinė ir korekcinė mankštos, sveika mityba, aromaterapija ir muzikos terapija, spalvų terapija, vaikų joga, įvairūs masažai, šiaurietiškas ėjimas, judrūs žaidimai gryname ore, vaistažolių arbatos, inhaliacijos ir kt. Kiekvieną savaitę sveikatos priežiūros specialistė pagal specialiai sudarytą programą veda sveikatos valandėles.

Maitinimas

Mokykloje tiekiamas tik šviežias ir įvairus maistas. Ypatingas dėmesys skiriamas produktų derinimui.
Vaikams, turintiems alergijų, netoleruojantiems tam tikrų produktų, šeimose pasirinkusiems kitą valgymo filosofiją, sudaromas atskiras mitybos planas.

Užsienyje gyvenančių vaikų ugdymas

Mokykla nuotoliniu būdu organizuoja užsienyje gyvenančių lietuvių emigrantų ir mišrių šeimų vaikų ugdymą pagal Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų pradinio ugdymo programą. Mokiniams, besimokantiems nuotoliniu būdu pagal pradinio ugdymo programą, yra išduodamas pradinės klasės baigimo arba baigus pradinę mokyklą – pradinio ugdymo pakopos baigimo pažymėjimas.
Mokykla organizuoja ir atskirų mokomųjų dalykų (matematikos, lietuvių k. ir kt.) mokymą nuotoliniu būdu. Toks mokymas reikalingas vaikams, kurie užsienyje lanko vietines mokyklas, bet ateityje planuoja grįžti gyventi į Lietuvą ir lankyti lietuvišką mokyklą.
Mokymas organizuojamas pagal individualius vaiko ugdymo(si) poreikius, sudarant individualų ugdymo(si) planą. Pamokos vyksta pagal iš anksto suderintą tvarkaraštį. Mokinio šeimai lankantis Lietuvoje, mokiniui sudaroma galimybė dalyvauti pamokose, organizuojamose Klaipėdos licėjuje tiesioginio kontakto su mokytoju būdu.
Mokiniai aprūpinami vadovėliais ir kitomis mokymosi priemonėmis.

Taikome netradicinius ugdymo metodus

Skirtingų mokymo(si) stilių taikymas pagal H. Gardnerio teorija grįstą daugialypio intelekto modelį.
Daugialypio intelekto teorija padeda kiekvienam vaikui tapti sėkmingam.

 

H. Gardnerio (Howard Gardner) ir jo pasekėjų išplėtotos ugdymo teorijos tikslas – kuo anksčiau ir tiksliau atpažinti kiekvienos asmenybės prigimtį, ją atskleisti tiek vaikui, tiek ir jo tėvams, padėti vaikui eiti pačiu tikriausiu ir tiesiausiu keliu, vedančiu į kiekvieno vaiko sėkmę ir laimę gyvenime. Tas kelias turi prasidėti kaip galima anksčiau – darželyje, mokykloje, vėliau pažinus save, savo prigimtį puoselėti ir skleisti ją visą gyvenimą.

 

Klaipėdos licėjuje jau ikimokyklinėje ugdymo pakopoje taikomos skirtingų mokymosi stilių metodikos ir H. Gardnerio daugialypio intelekto modelis.

 

H. Gardneris ir jo pasekėjai išskiria viena nuo kitos nepriklausančias 7 intelekto rūšis:

  • matematinė-loginė
  • verbalinė-lingvistinė,
  • erdvinė-vizualinė,
  • vidinė-asmeninė,
  • tarpasmeninė (bendravimo),
  • kūno-kinestetinė,
  • muzikinė-ritminė.

Dažniausiai vaiko asmenybėje dominuoja 2–3 intelekto rūšys. Kartu su kitomis intelekto rūšimis jos sudaro kiekvienam vaikui savitą unikalią intelektų kombinaciją. Tas unikalumas apsprendžia individualų, mokiniui priimtiniausią mąstymo, informacijos apdorojimo ir jos supratimo būdą, t. y. savitą mokymosi stilių bei strategiją.
Pasak Gardnerio, visos intelekto rūšys turi būti įvertinamos ir ugdomos. Ugdant vaiką, mokymo(si) proceso organizavimas per įvairias veiklas yra nukreipiamas į daugialypio intelekto plėtojimą. Organizuojant skirtingas veiklas aktyvinamos skirtingos intelekto rūšys. Didžiausias dėmesys skiriamas atpažinti ir stiprinti stipriąsias vaiko prigimtines puses, sistemingai pereinant į motyvuotą kitų sričių lavinimą. Pedagogai, remdamiesi edukologijos mokslininkų ir praktikų parengtomis metodikomis, atpažįsta kiekvieno vaiko intelekto lavinimui labiausiai tinkamą mokymosi stilių.

 

Šia metodika vadovaujasi dauguma privačių mokyklų Jungtinėje Karalystėje.

Naratyvinio žaidimo ir mokymosi metodas

Naratyvinis žaidimas yra menamas, vaizduote paremtas, kolektyvinis vaidmenų žaidimas, kurio metu vaikai kuria bendrą siužetą. Tai holistinis ugdymo metodas, organiškai sujungiantis vaikų ir suaugusių kultūrines patirtis, tyrinėjimą ir mokymąsi vienas iš kito, visiems bendrai kuriant įtraukiantį žaidimo siužetą.
Naratyvinis žaidimas – tai ne suvaidinta istorija, ne teatrinė vaidyba, bet realūs vaikų gyvenimo įvykiai bei iš kitų vaikams žinomų ir mėgstamų pasakų į naratyvinį žaidimo pasaulį įpinti įvykiai. Pagrindinis išplėtoto naratyvinio žaidimo bruožas – žaidėjų gebėjimas vystyti bendras idėjas ir drauge kurti siužetą. Tokiam žaidimui būdinga tai, kad jis yra kolektyvinis, vyksta vaizduotėje, plėtojamas laike, kuriamas siužetas kelia iššūkius, yra įdomus ir skatina visišką vaikų įsitraukimą.
Tokiu būdu apjungiant jausmus, žinias ir praktinę veiklą naratyvinio žaidimo metu vyksta holistinis vaiko asmenybės ugdymas(is), žadinantis vaiko kūrybiškumą, motyvaciją, vaizduotę, loginį mąstymą, stiprinantis valią, savivaldumą, padedantis suprasti kito žmogaus poziciją bei kurti tarpusavio santykius. Tokiu būdu ikimokykliniame amžiuje formuojasi bazinė naratyvinio mąstymo struktūra ir bazinis bendravimo modelis. Naratyvinio mąstymo raida ir jos sąlygoti gebėjimai yra labai svarbūs pereinant prie abstraktaus, loginio mąstymo ir teorinio pasaulio suvokimo.

Miško mokykla

Miško mokykla (Peter Haoughton ir Jane Woooll) yra įkvepianti veikla, visiems vaikams suteikianti įprastas galimybes mokytis, ugdyti pasitikėjimą savimi ir stiprinti savivertę mokantis miške arba kitoje natūralioje gamtinėje aplinkoje. Miško mokyklos pamokos padeda vaikams susipažinti su gamta, skatina stebėti, tyrinėti kiekvieną gamtos detalę, užduoti klausimus, lavinti pažinimo įgūdžius, kritiškai mąstyti ir spręsti problemas. Miško mokykloje įvairios integruotos užduotys vaikams padeda lavinti savo pažinimo įgūdžius – mokytis skaičiavimo, pažinti raides, skaityti ir pan. Tam vaikai dažniausiai naudoja paprastus ir aplinkai draugiškus daiktus: kankorėžius, kriaukles, giles, siūlus, audinio atraižas, pagaliukus, šakeles, medines kaladėles, akmenukus ir pan. Žaidimų metu naudodami tokias paprastas medžiagas ir daiktus vaikai ugdosi kūrybiškumą, mąstymą, vaizduotę.
Miško mokykla atliepia terapinio mokymosi idėją, kurios tikslas – maksimaliai panaudoti socialinį, emocinį ir vaiko raidos potencialą, leisti vaikams labiau rizikuoti, savarankiškiau mokytis, siekti savo tikslų, būti aktyviems, žaisti ir kaupti patirtį tiesiogiai bendraujant su gamta. Pedagogas įvertina kiekvieno vaiko pomėgius, mokymosi stilių ir dirba su juo skatindamas vaiką panaudoti visus savo mokymosi gebėjimus. Miško mokyklos pamokėlės skatina visapusišką vaiko raidą. Vaikai nepaprastai smalsūs, trokšta žaisti, tyrinėti aplinkinį pasaulį, o aktyviai rinkdamiesi veiklą patys valdo savo mokymosi procesą.

Vizualinio mąstymo metodas

Niujorko edukatorius Philippe’as Yenawine’as ir psichologė, kognityvinių mokslų specialistė Abigail Housen sukūrė mokykloms skirtą meno pažinimo ir matymo būdą: vizualiojo mąstymo strategiją (angl. visual thinking strategy).

Vizualinio mąstymo metodas grindžiamas aktyviu pedagogo, kaip pokalbio vedėjo, ir vaikų dialogu. Pokalbio vedėjas remiasi universalia klausimų sistema, sukurta psichologės Abigail Housen ir edukatoriaus Philipo Yenawine’o. Sukurta klausimų sistema skatina vaikus įsitraukti į dialogą ir į meno kūrinius pažvelgti be išankstinių įsitikinimų ir nusistatymų. Kadangi kiekvienas dalyvis paveikslus mato skirtingai, užsiėmimo pradžioje dėmesys sutelkiamas į objektyvius meno kūrinį apibūdinančius faktus: formą, kompoziciją, spalvą, medžiagas. Vėliau aptariamos subjektyvios vaikų siūlomos kūrinio interpretacijos.

Nors vizualinio mąstymo strategijos objektas yra menas, tačiau panašius pratimus galima atlikti ir su reklamomis ar bet kokiu kitu dalyku, pasitelkiančiu vizualinę kalbą tam, kad perduotų savo „žinutę“.
Taikant šį metodą ilgą laiką, galima pasiekti ir gana abstraktų, beveik filosofinį mąstymo lygmenį. Tada kai ši praktika daug kartų kartojama, vaikai ir pedagogas pradeda vieni kitais pasitikėti, jausti besimezgančio pokalbio galią.

Vizualinio mąstymo strategija svarbi tuo, kad žmonės yra gerokai labiau susitelkę į tai, ką mato, jiems niekas nesiūlo „teisingų“ atsakymų –  prasmė kuriama kalbantis. Vizualinio mąstymo strategija taip pat leidžia „prakalbinti“ tuos, kurie dažnu atveju yra tylesni ar mano, kad „nežino teisingo atsakymo“. Tokio dialogo metu vaikai gali tiesiog vieni kitų klausytis, suprasti, kaip skirtingai mato vieną ir tą patį dalyką ir nejausdami ugdyti gebėjimą kritiškai mąstyti.

Pozityvios mąstysenos ugdymas (Mindfulness metodika)

Siekiant sukurti pagrindą vaikų ateities gerovei, labai svarbu padėti jiems suprasti jų minčių, žodžių, veiksmų (ir reakcijų) poveikį. Suvokti savo mąstysenos formavimo(si) būtinybę reiškia gebėjimą priimti kritiką ir išlikti atviriems. Vaikai yra mokomi mąstyti pozityviai tam, kad priimtų jiems suteikiamą grįžtamąjį ryšį ir mokytųsi per savo pačių patirtį. Toliau jie kuria tam tikras tobulinimo strategijas, nes tiki, kad net ir tai, kas nepavyko, gali atnešti jiems kažkokios naudos. Tikimasi, kad nuo mažens išmokę teigiamai mąstyti, užaugę vaikai turės daug daugiau galimybių gyventi laimingą, sveiką ir sėkmingą gyvenimą.
Mindfullness (sąmoningumo ugdymas) – tai tokia ugdymo technika, kuri padeda sutelkti dėmesį į savo buvimą čia ir dabar bei moko priimti save ir kitus, vengti neigiamų kitų vertinimo. Mindfullness gali padėti atsikratyti streso ir neigiamų minčių, padeda pasijusti laimingesniam. Taip pat praktikoje pastebima, kad šie trumpi užsiėmimai padeda vaikams lavinti susikaupimą, gerina mokyklos mikroklimatą ir mokinių akademinius pasiekimus.