Siekti, kad kiekvienas Klaipėdos licėjuje ugdomas vaikas taptų asmenybe, trokštančia pažinti, gebančia kurti, išsiskiriančia pasiekimais.
Savarankiškumas. Mes tikime, kad kiekvieno vaiko intelektinis augimas prasideda nuo gebėjimo savarankiškai ieškoti sprendimų, turėti savo nuomonę, mokėti išgirsti kitas nuomones ir ieškoti konsensuso.
Darbštumas. Ateitis prasideda dabar. Ugdydami ateities lyderius turime suformuoti teisingą požiūrį, kad geriausiems rezultatams pasiekti reikia ilgalaikių tęstinių pastangų ir pasišventimo.
Draugiškumas. Vaikai anksti turi suprasti ir pajausti, kad gyvenime jie visada pasieks daugiau veikdami drauge su kitais, kad kiekvieno indėlis sustiprės, jei bus puoselėjami draugiški, pagarbūs ir etiški bendradarbiavimo santykiai.
Pilietiškumas. Įsipareigojimas ir rūpestis kitais yra raktas į sėkmę. Jei vaikai anksti išmoks elgtis su kitais taip, kaip norėtų, kad elgtųsi su jais, formuosis atsakingas požiūris į savo veiksmų pasėkmes – pilietiškumo pagrindas.
Pradinis ugdymas Klaipėdos licėjuje organizuojamas pagal Lietuvos Bendrojo lavinimo mokyklų pradinio ugdymo programą.
Visose Klaipėdos licėjaus klasėse pagilintai mokome matematikos, gamtos mokslų ir anglų kalbos.
1-4 klasėse papildomai organizuojame: šachmatų, matematinės logikos, inžinerijos, ekonomikos, teatro, šokio, specializuotos korekcinės mankštos pamokas.
Prieš pamokas organizuojamos įvairių mokomųjų dalykų konsultacijos.
Po pamokų – namų darbų ruoša, mokomųjų dalykų konsultacijos, įvairūs akademinės, meninės, sportinės veiklos būreliai, studijos, žaidybinė veikla, edukaciniai projektai, mokykliniai renginiai, ekskursijos. Įvairi popamokinė veikla padeda kiekvieno mokinio visapusiškam vystymuisi ir atskleidžia stipriau išreikštus gebėjimus bei talentus.
Klaipėdos licėjuje anksti stengiamasi pastebėti imlius, gabius ir talentingus vaikus bei jų ugdymui(si) skirti tinkamą dėmesį. Šiems vaikams rengiami individualūs ugdymo(si) planai, kurių turinys peržengia bendrosios ugdymo programos ribas, atitinka vaiko asmeninius interesus ir atliepia individualų kiekvieno vaiko ugdymo(si) stilių. Apie pastebėtus imlius, gabius ir talentingus (IGT) vaikus grupės pedagogas informuoja IGT koordinatorių, kuris padeda pedagogui įvertinti vaiko poreikius ir parengti individualų vaiko ugdymo(si) planą.
Darbą su IGT vaikais individualizuojame ir diferencijuojame bendrų užsiėmimų metu ir dirbant individualiai. Vaikai nuolat skatinami ir mokomi kritiškai ir kūrybiškai mąstyti. Samprotavimas, problemų sprendimas ir atsakymų į įvairius klausimus ieškojimas, išlaisvinta vaizduotė, žadinamas smalsumas, atkaklumas, nuoseklus darbas, bendradarbiavimas, lyderio savybių ugdymas yra neatsiejama kasdienio gabių vaikų ugdymo proceso dalis. Pedagogai viso ugdymo(si) proceso metu taiko vaiko individualios pažangos vertinimo metodiką, o ugdymo(si) procesą ir rezultatus sistemingai aptaria su IGT koordinatoriumi ir vaiko tėvais.
Klaipėdos licėjuje rūpinamasi saugiu ir sveiku vaiko ugdymu(si), todėl nuo 2018 m. įgyvendinama Sveikatos gerinimo programa. Ši programa integruota į kasdienes veiklas, pradedant ikimokykliniu ugdymu ir užtikrinant tęstinumą kitose mokymo(si) pakopose. Sveikatos gerinimo programą sudaro grūdinimasis, jūros terapija, rytinė ir korekcinė mankštos, sveika mityba, aromaterapija ir muzikos terapija, spalvų terapija, vaikų joga, įvairūs masažai, šiaurietiškas ėjimas, judrūs žaidimai gryname ore, vaistažolių arbatos, inhaliacijos ir kt. Kiekvieną savaitę sveikatos priežiūros specialistė pagal specialiai sudarytą programą veda sveikatos valandėles.
Mokykloje tiekiamas tik šviežias ir įvairus maistas. Ypatingas dėmesys skiriamas produktų derinimui.
Vaikams, turintiems alergijų, netoleruojantiems tam tikrų produktų, šeimose pasirinkusiems kitą valgymo filosofiją, sudaromas atskiras mitybos planas.
Mokykla nuotoliniu būdu organizuoja užsienyje gyvenančių lietuvių emigrantų ir mišrių šeimų vaikų ugdymą pagal Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų pradinio ugdymo programą. Mokiniams, besimokantiems nuotoliniu būdu pagal pradinio ugdymo programą, yra išduodamas pradinės klasės baigimo arba baigus pradinę mokyklą – pradinio ugdymo pakopos baigimo pažymėjimas.
Mokykla organizuoja ir atskirų mokomųjų dalykų (matematikos, lietuvių k. ir kt.) mokymą nuotoliniu būdu. Toks mokymas reikalingas vaikams, kurie užsienyje lanko vietines mokyklas, bet ateityje planuoja grįžti gyventi į Lietuvą ir lankyti lietuvišką mokyklą.
Mokymas organizuojamas pagal individualius vaiko ugdymo(si) poreikius, sudarant individualų ugdymo(si) planą. Pamokos vyksta pagal iš anksto suderintą tvarkaraštį. Mokinio šeimai lankantis Lietuvoje, mokiniui sudaroma galimybė dalyvauti pamokose, organizuojamose Klaipėdos licėjuje tiesioginio kontakto su mokytoju būdu.
Mokiniai aprūpinami vadovėliais ir kitomis mokymosi priemonėmis.
Skirtingų mokymo(si) stilių taikymas pagal H. Gardnerio teorija grįstą daugialypio intelekto modelį.
Daugialypio intelekto teorija padeda kiekvienam vaikui tapti sėkmingam.
H. Gardnerio (Howard Gardner) ir jo pasekėjų išplėtotos ugdymo teorijos tikslas – kuo anksčiau ir tiksliau atpažinti kiekvienos asmenybės prigimtį, ją atskleisti tiek vaikui, tiek ir jo tėvams, padėti vaikui eiti pačiu tikriausiu ir tiesiausiu keliu, vedančiu į kiekvieno vaiko sėkmę ir laimę gyvenime. Tas kelias turi prasidėti kaip galima anksčiau – darželyje, mokykloje, vėliau pažinus save, savo prigimtį puoselėti ir skleisti ją visą gyvenimą.
Klaipėdos licėjuje jau ikimokyklinėje ugdymo pakopoje taikomos skirtingų mokymosi stilių metodikos ir H. Gardnerio daugialypio intelekto modelis.
H. Gardneris ir jo pasekėjai išskiria viena nuo kitos nepriklausančias 7 intelekto rūšis:
Dažniausiai vaiko asmenybėje dominuoja 2–3 intelekto rūšys. Kartu su kitomis intelekto rūšimis jos sudaro kiekvienam vaikui savitą unikalią intelektų kombinaciją. Tas unikalumas apsprendžia individualų, mokiniui priimtiniausią mąstymo, informacijos apdorojimo ir jos supratimo būdą, t. y. savitą mokymosi stilių bei strategiją.
Pasak Gardnerio, visos intelekto rūšys turi būti įvertinamos ir ugdomos. Ugdant vaiką, mokymo(si) proceso organizavimas per įvairias veiklas yra nukreipiamas į daugialypio intelekto plėtojimą. Organizuojant skirtingas veiklas aktyvinamos skirtingos intelekto rūšys. Didžiausias dėmesys skiriamas atpažinti ir stiprinti stipriąsias vaiko prigimtines puses, sistemingai pereinant į motyvuotą kitų sričių lavinimą. Pedagogai, remdamiesi edukologijos mokslininkų ir praktikų parengtomis metodikomis, atpažįsta kiekvieno vaiko intelekto lavinimui labiausiai tinkamą mokymosi stilių.
Šia metodika vadovaujasi dauguma privačių mokyklų Jungtinėje Karalystėje.
Naratyvinis žaidimas yra menamas, vaizduote paremtas, kolektyvinis vaidmenų žaidimas, kurio metu vaikai kuria bendrą siužetą. Tai holistinis ugdymo metodas, organiškai sujungiantis vaikų ir suaugusių kultūrines patirtis, tyrinėjimą ir mokymąsi vienas iš kito, visiems bendrai kuriant įtraukiantį žaidimo siužetą.
Naratyvinis žaidimas – tai ne suvaidinta istorija, ne teatrinė vaidyba, bet realūs vaikų gyvenimo įvykiai bei iš kitų vaikams žinomų ir mėgstamų pasakų į naratyvinį žaidimo pasaulį įpinti įvykiai. Pagrindinis išplėtoto naratyvinio žaidimo bruožas – žaidėjų gebėjimas vystyti bendras idėjas ir drauge kurti siužetą. Tokiam žaidimui būdinga tai, kad jis yra kolektyvinis, vyksta vaizduotėje, plėtojamas laike, kuriamas siužetas kelia iššūkius, yra įdomus ir skatina visišką vaikų įsitraukimą.
Tokiu būdu apjungiant jausmus, žinias ir praktinę veiklą naratyvinio žaidimo metu vyksta holistinis vaiko asmenybės ugdymas(is), žadinantis vaiko kūrybiškumą, motyvaciją, vaizduotę, loginį mąstymą, stiprinantis valią, savivaldumą, padedantis suprasti kito žmogaus poziciją bei kurti tarpusavio santykius. Tokiu būdu ikimokykliniame amžiuje formuojasi bazinė naratyvinio mąstymo struktūra ir bazinis bendravimo modelis. Naratyvinio mąstymo raida ir jos sąlygoti gebėjimai yra labai svarbūs pereinant prie abstraktaus, loginio mąstymo ir teorinio pasaulio suvokimo.
Miško mokykla (Peter Haoughton ir Jane Woooll) yra įkvepianti veikla, visiems vaikams suteikianti įprastas galimybes mokytis, ugdyti pasitikėjimą savimi ir stiprinti savivertę mokantis miške arba kitoje natūralioje gamtinėje aplinkoje. Miško mokyklos pamokos padeda vaikams susipažinti su gamta, skatina stebėti, tyrinėti kiekvieną gamtos detalę, užduoti klausimus, lavinti pažinimo įgūdžius, kritiškai mąstyti ir spręsti problemas. Miško mokykloje įvairios integruotos užduotys vaikams padeda lavinti savo pažinimo įgūdžius – mokytis skaičiavimo, pažinti raides, skaityti ir pan. Tam vaikai dažniausiai naudoja paprastus ir aplinkai draugiškus daiktus: kankorėžius, kriaukles, giles, siūlus, audinio atraižas, pagaliukus, šakeles, medines kaladėles, akmenukus ir pan. Žaidimų metu naudodami tokias paprastas medžiagas ir daiktus vaikai ugdosi kūrybiškumą, mąstymą, vaizduotę.
Miško mokykla atliepia terapinio mokymosi idėją, kurios tikslas – maksimaliai panaudoti socialinį, emocinį ir vaiko raidos potencialą, leisti vaikams labiau rizikuoti, savarankiškiau mokytis, siekti savo tikslų, būti aktyviems, žaisti ir kaupti patirtį tiesiogiai bendraujant su gamta. Pedagogas įvertina kiekvieno vaiko pomėgius, mokymosi stilių ir dirba su juo skatindamas vaiką panaudoti visus savo mokymosi gebėjimus. Miško mokyklos pamokėlės skatina visapusišką vaiko raidą. Vaikai nepaprastai smalsūs, trokšta žaisti, tyrinėti aplinkinį pasaulį, o aktyviai rinkdamiesi veiklą patys valdo savo mokymosi procesą.
Niujorko edukatorius Philippe’as Yenawine’as ir psichologė, kognityvinių mokslų specialistė Abigail Housen sukūrė mokykloms skirtą meno pažinimo ir matymo būdą: vizualiojo mąstymo strategiją (angl. visual thinking strategy).
Vizualinio mąstymo metodas grindžiamas aktyviu pedagogo, kaip pokalbio vedėjo, ir vaikų dialogu. Pokalbio vedėjas remiasi universalia klausimų sistema, sukurta psichologės Abigail Housen ir edukatoriaus Philipo Yenawine’o. Sukurta klausimų sistema skatina vaikus įsitraukti į dialogą ir į meno kūrinius pažvelgti be išankstinių įsitikinimų ir nusistatymų. Kadangi kiekvienas dalyvis paveikslus mato skirtingai, užsiėmimo pradžioje dėmesys sutelkiamas į objektyvius meno kūrinį apibūdinančius faktus: formą, kompoziciją, spalvą, medžiagas. Vėliau aptariamos subjektyvios vaikų siūlomos kūrinio interpretacijos.
Nors vizualinio mąstymo strategijos objektas yra menas, tačiau panašius pratimus galima atlikti ir su reklamomis ar bet kokiu kitu dalyku, pasitelkiančiu vizualinę kalbą tam, kad perduotų savo „žinutę“.
Taikant šį metodą ilgą laiką, galima pasiekti ir gana abstraktų, beveik filosofinį mąstymo lygmenį. Tada kai ši praktika daug kartų kartojama, vaikai ir pedagogas pradeda vieni kitais pasitikėti, jausti besimezgančio pokalbio galią.
Vizualinio mąstymo strategija svarbi tuo, kad žmonės yra gerokai labiau susitelkę į tai, ką mato, jiems niekas nesiūlo „teisingų“ atsakymų – prasmė kuriama kalbantis. Vizualinio mąstymo strategija taip pat leidžia „prakalbinti“ tuos, kurie dažnu atveju yra tylesni ar mano, kad „nežino teisingo atsakymo“. Tokio dialogo metu vaikai gali tiesiog vieni kitų klausytis, suprasti, kaip skirtingai mato vieną ir tą patį dalyką ir nejausdami ugdyti gebėjimą kritiškai mąstyti.
Siekiant sukurti pagrindą vaikų ateities gerovei, labai svarbu padėti jiems suprasti jų minčių, žodžių, veiksmų (ir reakcijų) poveikį. Suvokti savo mąstysenos formavimo(si) būtinybę reiškia gebėjimą priimti kritiką ir išlikti atviriems. Vaikai yra mokomi mąstyti pozityviai tam, kad priimtų jiems suteikiamą grįžtamąjį ryšį ir mokytųsi per savo pačių patirtį. Toliau jie kuria tam tikras tobulinimo strategijas, nes tiki, kad net ir tai, kas nepavyko, gali atnešti jiems kažkokios naudos. Tikimasi, kad nuo mažens išmokę teigiamai mąstyti, užaugę vaikai turės daug daugiau galimybių gyventi laimingą, sveiką ir sėkmingą gyvenimą.
Mindfullness (sąmoningumo ugdymas) – tai tokia ugdymo technika, kuri padeda sutelkti dėmesį į savo buvimą čia ir dabar bei moko priimti save ir kitus, vengti neigiamų kitų vertinimo. Mindfullness gali padėti atsikratyti streso ir neigiamų minčių, padeda pasijusti laimingesniam. Taip pat praktikoje pastebima, kad šie trumpi užsiėmimai padeda vaikams lavinti susikaupimą, gerina mokyklos mikroklimatą ir mokinių akademinius pasiekimus.