Ugdymas | Klaipėdos licėjus

Misija ir tikslai

Tarptautinio Bakalaureato Organizacijos (TBO) tikslas – ugdyti nuolat žinių siekiančius, išprususius, nuovokius ir aplinkai dėmesingus jaunuolius, kurie suvoktų ir gerbtų kultūrų skirtumus bei padėtų kurti geresnį ir taikesnį pasaulį. Šiam tikslui TBO kartu su mokyklomis, vyriausybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis yra sukūrusi ir nuolat atnaujina ugdymo programas, išsiskiriančias aukštais akademiniais reikalavimais ir patikimu vertinimu. Pagal šias programas dirbančių viso pasaulio Tarptautinio Bakalaureato mokyklų mokiniai skatinami būti aktyvūs, rūpestingi, visą gyvenimą besimokantys žmonės, pripažįstantys, kad ir kitaip manantys gali būti teisūs.

Vakarų Lietuvoje Klaipėdos licėjus yra vienintelė gimnazija, kurioje vykdoma Tarptautinio bakalaureato programa. TB programos diplomą pripažįsta viso pasaulio universitetai, todėl mokymasis pagal šią programą – puiki galimybė pasiruošti studijoms geriausiuose pasaulio universitetuose.

Vertybės, kuriomis grindžiama Klaipėdos licėjaus veikla

Vertybės, kuriomis grindžiami bendruomenės tarpusavio santykiai: pagarba, pasitikėjimas, nuoširdumas, bendradarbiavimas, dėkingumas.
Vertybės, kuriomis grindžiama bendruomenės veikla: atsakomybė, iniciatyvumas, darbštumas, kūryba, tobulėjimas, pilietiškumas, tolerancija.

Pedagogai

Klaipėdos licėjus yra subūręs geriausius mokytojus, siekiančius nuolat tobulinti savo pedagoginę kvalifikaciją, sutelkiant dėmesį į dabarties mokyklai iškylančius iššūkius.

Mokyklos pedagogai

gerbia, stengiasi išgirsti ir suprasti kiekvieną mokinį;
aukštos vidinės kultūros, rūpestingi, nuoširdūs, kantrūs;
aukščiausios profesinės kvalifikacijos – didžioji dalis mokyklos mokytojų yra įgiję mokytojo eksperto arba mokytojo metodininko kvalifikaciją, pasirengę kiekvieno dalyko mokymui anglų kalba. Visi mokytojai dalyvavo mokymuose užsienio šalyse, ten gavo sertifikatus dalyko mokymui pagal tarptautinio bakalaureato programą.

Tarptautinė bakalaureato diplomo (IB DP) programa, skirta 11-12 klasių mokiniams

Tai aukštais akademiniais reikalavimais, subalansuotu ugdymo turiniu ir patikimu vertinimu pasižyminti programa, padedanti mokiniams tinkamai pasiruošti studijoms pasaulio universitetuose ir tolesniam gyvenimui.
Tai galimybė įgyti pripažįstamą ir visame pasaulyje vertinamą diplomą ir įstoti į geriausius pasaulio universitetus. Programa ypatinga tuo, kad visas mokymo(si) procesas vyksta tik anglų kalba. Mokomasi iš Jungtinėje Karalystėje leistų vadovėlių, skirtų TB programą vykdančioms mokykloms.
TB DP yra visuminio ugdymo programa, kuri skatina holistinį požiūrį į mokymą(si), ugdo bendruomeniškumą ir smalsumą.
Mokinys privalo studijuoti šešis mokomuosius dalykus. Trys studijuojami aukštesniuoju (angl. – higher level – HL), trys – standartiniu lygiu (angl. – standard level – SL). Esant būtinybei, yra galimybė studijuoti ir septynis dalykus.
Mokinio individualųjį ugdymo planą sudaro centrinis komponentas ir mokomieji dalykai, pasirinkti iš šių dalykų grupių: gimtosios kalbos ir literatūros, užsienio kalbų, socialinių mokslų, gamtos ir taikomųjų mokslų, matematikos mokslų, pasirenkamųjų dalykų.
Mokiniai turi pasirinkti po vieną dalyką iš kiekvienos dalykų grupės. Klaipėdos licėjuje siūlome šiuos kiekvienos dalykų grupės mokomuosius dalykus:
- 1 gr. – gimtosios kalbos ir literatūros grupė: lietuvių literatūra, rusų k., anglų k.;
- 2 gr. – užsienio kalbų grupė: anglų k., prancūzų, vokiečių, ispanų k.;
- 3 gr. – socialinių mokslų: psichologija, verslo vadyba, istorija;
-4 gr. – gamtos ir taikomųjų mokslų: fizika, chemija, biologija, informatika;
- 5 gr. – matematika (privalomas);
- 6 gr. – pasirenkamieji mokslai (dalyko pasirinkimas iš 1-4 dalykų grupių).
Centrinio komponento dalys yra šios:
- žinojimo teorija (angl. Theory of Knowledge) – 100 valandų kursas, mokantis suvokti ir paaiškinti pažinimo esmę, kritiškai įvertinti skirtingus pažinimo būdus ir pažinimo sritis;
- išplėstinis rašinys (angl. Extended Essay) – savarankiškas mokslinis darbas – apie 4000 žodžių rašto darbas, rašomas vienerius metus; tiriamasis klausimas pasirenkamas iš kurio nors vieno studijuojamo dalyko;
- kūrybai, judumui, tarnystei (angl. CAS) skiriama po 2–3 val. per savaitę: kaip atsvara griežtiems akademiniams reikalavimams ši programa leidžia mokiniams rinktis popamokinę veiklą pagal pomėgius ir gebėjimus, mokiniai skatinami imtis iniciatyvos, dirbti grupėmis, išbandyti save naujose veiklose, vertinti savo galimybes ir pasiekimus, suvokti savo, kaip bendruomenės narių, atsakomybę.
Mokomųjų dalykų programa, mokymo metodika yra vienoda visose šalies mokyklose, kuriose vykdoma tarptautinio bakalaureato programa. Baigus programą, laikomi visų pasirinktų šešių dalykų egzaminai. Egzamino rezultatus vertina Tarptautinė organizacija. Tad nesvarbu, kur mokomasi: ar Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV ar Lietuvoje, vertinima pagal tuos pačius reikalavimus. Mokinys, baigęs šią programą, stodamas į bet kurį universitetą Lietuvoje ar užsienyje priimamas pagal tos programos įvertinimą.
Tarptautinio bakalaureato programą renkasi ne tik Klaipėdos licėjaus mokiniai, bet ir kitų Klaipėdos ir Lietuvos mokyklų mokiniai. Daugiakultūrinę aplinką mokykloje padeda kurti mokiniai iš užsienio šalių: Ispanijos, Latvijos, Jungtinės Karalystės, Kanados ir kt.

Parengiamoji tarptautinio bakalaureato (IB DP) programa, skirta 9-10 klasių mokiniams

Nuo 9 klasės arba esant laisvų vietų nuo 10 klasės mokiniai gali pasirinkti mokymąsi pagal Tarptautinio bakalaureato (IB) parengiamųjų klasių programą. Mokymas(is) vyksta lietuvių ir anglų kalba. Įvairių mokomųjų dalykų mokymas(is) anglų kalba padeda tobulinti anglų kalbos įgūdžius. Mokiniai susipažįsta su tarptautinio bakalaureato programos filosofija, mokymosi metodais, atsiskaitymų už atliktus darbus tvarka. Parengiamojoje IB programos klasėje mokiniai ugdo mokslinės tiriamosios veiklos ir grupinio darbo įgūdžius. Mokiniai taip pat mokosi atsakomybės ir planuoti laiką – jiems yra skiriamos ilgalaikės savarankiškos užduotys. Taip ruošiamasi daugiakultūrei aplinkai, mokomasi kitų užsienio kalbų: prancūzų, vokiečių, ispanų kalbų ir kt. Asmenybės formavimo ir socialiniai įgūdžiai ugdomi, taikant esmines IB nepamokinės veiklos nuostatas ir principus (CAS).

Tarptautinio bakalaureato ( IB MYP) programa, skirta 6-10 klasių mokiniams

Nuo 2021-2022 mokslo metų Klaipėdos licėjuje bus pradėta vykdyti tarptautinio bakalaureato programa (IB MYP).
Mokymas pagal šią programą vyksta lietuvių-anglų kalbomis, taikant dvikalbio ugdymo metodiką. Pirmenybę mokytis pagal šią programą įgyja dvikalbio ugdymo klases baigę pradinių ir 5 klasių mokiniai.

Parengiamoji tarptautinio bakalaureato (IB MYP) programa, skirta 5 klasių mokiniams

Nuo penktos klasės mokiniai gali pasirinkti mokymą(si) pagal dvikalbio (lietuvių-anglų) ugdymo programą.

Dvikalbio ugdymo programa išreiškia siekiamybę išmokyti abiejų kalbų kaip kokybiškos kalbinės veiklos: suprasti kalbančius ir pačiam būti adekvačiai suprastam, skaityti ir rašyti abiem kalbomis.
Mokiniai, lankantys dvikalbio ugdymo klases, mokosi ir antrosios užsienio kalbos (rusų, vokiečių, prancūzų, ispanų ir kt.). Mokymas(is) pagal dvikalbio ugdymo programą mokiniams padės pasiruošti nuo 6 klasės mokymui(si) pagal tarptautinio bakalaureato (IB MYP) programą.

Kaip vyksta mokymas?

Dvikalbio ugdymo klasėse skiriamas didesnis anglų kalbos pamokų skaičius, kitų mokomųjų dalykų mokymas vyksta gimtąja kalba, palaipsniui vis daugiau pamokose vartojant anglų kalbą. Kalbindamas mokinį pedagogas remiasi jo žodynu, tačiau pamažu jį plečia: sudaro sudėtingesnes frazes, skaito tekstus, kuriuose yra neaiškių, tačiau iš konteksto suprantamų žodžių ir kt. Vaikams taikomas „lygiagretus kalbėjimas“, „grįžtamojo ryšio“ metodai, taikomi išplėtimo, patikslinimo, perfrazavimo metodai ir kt.

Kaip organizuojame ugdymą?

Ugdymo įstaiga atidaroma 7.30 val., pamokos prasideda 8.05 val.
Mokiniai iki pirmos pamokos gali lankyti pagrindinių mokomųjų dalykų konsultacijas, pagilinto mokymo užsiėmimus, sportinės ir meninės veiklos užsiėmimus, atlikti namų darbus, bendrauti su bendraamžiais, užsiimti įvairia juos dominančia veikla.
Kiekvieną dieną iki 14-15 val. organizuojamos pamokos pagal sudarytą pamokų tvarkaraštį.
Po pamokų iki 17.00 val. mokiniai mokykloje gali atlikti namų darbus, dalyvauti mokomųjų dalykų konsultacijose, įvairių mokomųjų dalykų pagilinto mokymo užsiėmimuose, vykdyti mokslinę tiriamąją veiklą, lankyti įvairius akademinės, inžinerinės, meninės, sportinės veiklos būrelius, studijas, vykdyti edukacinius projektus, dalyvauti mokykliniuose ir užmokykliniuose renginiuose, ekskursijose, užsiimti juos dominančia veikla.
Kas savaitę klasės vadovas organizuoja klasės valandėles, psichologai visose klasėse veda SEU užsiėmimus.
Pagal sudarytą ugdymo karjerai planą sistemingai organizuojami užsiėmimai, kuriuos veda karjeros specialistas.
Mokiniams mokykloje teikiamos psichologo, socialinio pedagogo ir karjeros specialisto konsultacijos.
Kiekvienos klasės mokiniai kartu lanko kultūrinius renginius, dalyvauja ekskursijose po Lietuvą ir užsienio šalis.

Vertybės, kuriomis grindžiamas ugdymas

Savarankiškumas.

Mes tikime, kad kiekvieno vaiko intelektinis augimas prasideda nuo gebėjimo savarankiškai ieškoti sprendimų, turėti atsakingą savo nuomonę, mokėti išgirsti kitas nuomones ir ieškoti konsensuso.

Darbštumas.

Ateitis prasideda dabar. Ugdydami ateities lyderius turime suformuoti teisingą požiūrį, kad geriausiems rezultatams pasiekti reikia ilgalaikių tęstinių pastangų ir pasišventimo.

Draugiškumas.

Vaikai anksti turi suprasti ir pajausti, kad gyvenime jie visada pasieks daugiau veikdami drauge su kitais, kad kiekvieno indėlis sustiprės, jei bus puoselėjami draugiški, pagarbūs ir etiški bendradarbiavimo santykiai.

Pilietiškumas.

Įsipareigojimas ir rūpinimasis kitais yra raktas į sėkmę. Jei vaikai anksti išmoks elgtis su kitais taip, kaip norėtų, kad elgtųsi su jais, formuosis atsakingas požiūris į savo veiksmų pasekmes – jis yra pilietiškumo pagrindas.

Esminės ugdymo nuostatos Klaipėdos licėjuje

Individualus požiūris į mokinį.

Individualus požiūris į mokinį ir pagarba bei pasitikėjimu grįsti mokytojų ir mokinių tarpusavio santykiai – sėkmingos ugdomosios veiklos pamatas. Mokytojas ir mokiniai yra lygiaverčiai bendros veiklos partneriai. Ugdymas diferencijuotas ir individualizuotas, atliepiant kiekvieno vaiko interesus, gebėjimus, socialinę ir psichologinę brandą.

Ugdymas moksliškai pagrįstas.

Ugdymo procesą organizuojame remdamiesi naujausiais šalies ir užsienio šalių mokslininkų vaiko ir jaunuolio raidos tyrimais, moksliškai pagrįstomis ir ugdymo praktikoje patikrintomis ugdymo metodikomis ir technologijomis. Ugdymo procesas aktyvus, patrauklus, šiuolaikiškas.

Integralumas ir kontekstualumas.

Vaikų suvokimas ir mąstymas yra nesuskaidyti, visuminiai. Ugdymo procese daug įvairių integruotų pamokų, tarpdalykinės integracijos projektų. Visuminis ugdymo proceso integralumas užtikrina įvairių mokinio galių plėtotę ir visų ugdymo sričių darną. Kadangi kiekvienam mokiniui yra svarbios sąsajos su realiu gyvenimu, įgyvendindami pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas didelį dėmesį skiriame ugdymo turinio kontekstualumui. Ugdymo turinį papildome tuo, kas mokiniui yra įdomu ir yra reikšminga.

Mokymo strategija – į sėkmę orientuotas mokymas.

Tokio mokymo išskirtinumai:

mokymo turinys ir metodai parenkami atliepiant kiekvieno mokinio gebėjimus ir asmenybės brandą, kad kiekvienas mokinys galėtų mokytis savo tempu: gebantys daugiau – mokytis peržengiant bendrosios mokymo programos ribas, o patiriantiems mokymosi sunkumų per atitinkamai pritaikytą mokymo turinį ir metodus padėti siekti bendrosios programos minimumo;
pagalba vaikui, padedant pažinti savo poreikius, kuo anksčiau atrasti savo interesų sritį, kurioje jis galėtų siekti savo maksimalaus rezultato ir tapti lyderiu tam tikroje mokslo, meno, technologijų srityje ar socialinėje veikloje; siekiama nuolat ir sistemingai, stebint vaiko individualią pažangą, į šį procesą įtraukiant patį vaiką ir jo tėvus;
siekiama kuo anksčiau organizuoti ugdymą karjerai realizuojant papildomas ugdymo programas, pagilintus dalykų modulius, neformalų ugdymą, socialines veiklas, užtikrinant gerą vaiko psichologinę savijautą ir stiprinant jo pasitikėjimą savimi.

Akademiška, mokytis motyvuojanti aplinka.

Mokykloje kuriama aukščiausius tarptautinius standartus atitinkanti moderni, nuolat atnaujinama ugdymo(si) aplinka. Šiuolaikiška gamtos mokslų laboratorija, nauja biblioteka-skaitykla, žaliosios mokyklų erdvės, meniška aplinka motyvuoja mokinius mokytis, įkvepia kurti ir visapusiškai ugdo jauną žmogų. Mokinių bendruomenėje itin vertinami motyvuoti, norintys mokytis mokiniai. Tokia mokinių bendruomenė stiprina kiekvieno mokinio mokymosi motyvaciją ir skatina aukštus asmeninius

Mokymasis be korepetitorių pagalbos.

Mokymas organizuojamas vadovaujantis nuostata, kad mokiniai visą pagalbą mokymuisi turi gauti mokykloje mokydamiesi pagilintus dalykų modulius ir naudodamiesi teikiamomis konsultacijomis mokymosi sunkumams įveikti. Visų pakopų mokiniams sudaromos visos sąlygos siekti savo maksimalaus akademinio rezultato, nesinaudojant kitų mokyklų pedagogų – korepetitorių pagalba.

Individualios mokymo(si) pagalbos sistema.

Dažnai besimokančiajam iškyla įvairių mokymo(si) sunkumų, todėl labai svarbu juos ne tik laiku pastebėti, bet ir padėti mokiniui įveikti problemas. Mokykloje veikia efektyvi tokios pagalbos mokiniui sistema. Jos veiklą koordinuoja skyrių, programų vadovai, padedami klasės vadovų, mokytojų dalykininkų ir ugdymo profesionalų. Ši pagalbos mokiniui sistema padeda mokiniui siekti individualios mokymo(si) pažangos.

Socialinis ir emocinis ugdymas (SEU).

Visose ugdymo pakopose realizuodami „LIONS QUEST“ programą, ugdome mokinių savimonę, mokome priimti atsakingus ir konstruktyvius sprendimus, formuoti pozityvius santykius, veiksmingai spręsti konfliktus, ugdyti socialinį sąmoningumą ir valdyti emocijas bei elgesį, siekiant savo tikslų.

Pamokos – šiuolaikiškos

Pamokos – šiuolaikiškos, naudojant technines vaizdines priemones, IT technologijas, organizuojant patyrimines veiklas, atliekant laboratorinius darbus, taikant kūrybinį mąstymą skatinančius ugdymo metodus ir pan.

Efektyvus mokymas(is).

Efektyvaus mokymo(si) siekiame vadovaudamiesi 3 principais: mokymo(si) kokybės bei būdų patrauklumu ir tinkamai parinktu darbo tempu. Pamokose optimaliai išnaudojame pamokos laiką, pasirenkame mokinių gebėjimus ir poreikius atliepiančius mokymo metodus bei užduotis mokykloje.

Kritinis mąstymas ir problemų sprendimas.

Kritinis mąstymas ugdomas mokiniui aktyviai tyrinėjant save ir aplinką, įvaldant tyrinėjimo būdus (stebėjimą, bandymą, tyrinėjimą), skatinant mąstymą ir samprotavimą apie tai, kodėl kas nors vyksta, kodėl vyksta taip, o ne kitaip, ką pastebėjo, atrado, pajuto, patyrė. Kritinį mąstymą ugdome skatindami vaiką įveikti kasdienius iššūkius ir sunkumus, aiškinantis, kodėl jie kilo, suvokiant savo ir kitų ketinimus, ieškant tinkamų sprendimų, ką nors išbandant, tyrinėjant, aiškinantis, bendradarbiaujant, pradedant matyti priimtų sprendimų pasekmes.

Kūrybiško mąstymo ugdymas.

Ugdant kūrybišką mąstymą, siekiame sudaryti sąlygas kiekvieno mokinio saviraiškai plėtoti, atskleisti jo asmeninių savybių kompleksą: išradingumą, originalumą, produktyvų mąstymą, kūrybinę vaizduotę. Kartu mokome tikslingai pritaikyti turimą informaciją, nuolat skatiname mokinius veikti, iškilusias problemas spręsti ieškant edukacinių inovacijų. Kūrybinio mąstymo ugdymas susijęs su iniciatyvumu ir verslumo, kuris reiškia gebėjimą idėjas paversti praktiniais veiksmais, ugdymu, kūrybingumą, novatoriškumą, pasirengimą rizikuoti, planuoti ir valdyti projektus siekiant iškeltų tikslų.

Intelektualinis kūrybiškumas.

Intelektualinis kūrybiškumas Klaipėdos licėjuje ugdomas skatinant mokinių pažintinį aktyvumą, gilinant ir plečiant ugdymo turinį, vykdant mokslinę tiriamąją veiklą, įvairius kūrybinius projektus bei mokykloje kuriamą bendradarbiavimu grįstą ugdomąją aplinką.

Divergentinio mąstymo ugdymas.

Divergentinis mąstymas – vienas svarbiausių kūrybiško mąstymo gebėjimų. Mąstydamas šiuo tipu (dešiniuoju smegenų pusrutuliu) žmogus kuria naujus derinius, o ne renkasi tai, kas jau sukurta. Divergentinio mąstymo būdas yra naudingas ne tik kūryboje, bet ir gyvenime, priimant sprendimus įvairiose probleminėse situacijose. Divergentinis mąstymas ugdomas pasitelkiant įvairius inovatyvius metodus, tokius kaip asociacijų kūrimo, Osbourn‘o „Smegenų šturmo metodika“, analogijos ieškojimo, hiperbolizavimo metodika, paradoksalios integracijos ir dezintegracijos, inversijos euristikos, schematizavimo, akcentavimo, problemos sprendimo ieškojimas, išryškinant objekto atskirus elementus ar savybes, abejojant pripažintomis tiesiomis, vaidybiniai, improvizaciniai, metaforiniai, paradigminiai žaidimai ir kt.

Strateginis mąstymas.

Ugdant strateginį mąstymą mokiniai mokymo(si) proceso metu skatinami rinkti ir pateikti žinias, tam tikrus faktus, juos vertinti išsakant savo nuomonę, nustatant informacijos patikimumą, apsvarstant įvairius požiūrius, vėliau tikrinti senas prielaidas ir daryti logiškas, pagrįstas ir išsamias išvadas. Ugdymo(si) procese formuojame mokinių tiriamąją kompetenciją, kuri teikia galimybes mokiniams atlikti tyrimus, bandymus, formuluoti problemas, jas grįsti įrodymais, teikti išvadas. Mokiniai skatinami sistemiškai mąstyti, kai imasi taikyti tiriamąsias strategijas, kelti klausimus, nuosekliai ir sistemingai ieškoti atsakymų tiek gindami savo nuomonę, tiek atsižvelgdami į kito. Sąveikaudami su artima aplinka mokiniai reflektuoja įgytą patirtį. Jie stebi, kontroliuoja, vertina ir toliau tobulina savo veiklą.

Bendradarbiavimas ir lyderystė.

Ugdant lyderystę vadovaujamės nuostata, kad kiekvienas vaikas gali būti lyderiu ir kad ugdant lyderystę svarbu nuolatinis mokymasis iš patirties bei refleksija. Ugdant vaikų lyderystę skatiname jų pasitikėjimą kitais, atvirumą, empatiją, pagarbą ir gebėjimą suprasti kitus, palaikyti gerus santykius su kitais. Mokome bendravimo ir bendradarbiavimo, būti atsakingais, spręsti problemas, numatyti būsimas priimtų sprendimų pasekmes. Mums svarbu, kad vaikai išmoktų veikti komandoje, suprasdami, kad kiekvienas komandoje yra svarbus ir kiekvieno lyderystė būtina skirtingose situacijose, kad komanda laimėtų.

Protinio ir dvasinio ugdymo dermė.

Tai padeda ugdyti visapusišką, intelektualią ir dvasiškai brandžią asmenybę. Nors mokykla garsėja savo mokinių akademiniais pasiekimais, tačiau ne mažiau dėmesio skiriame dvasiniam ir meniniam mokinių ugdymui(si). Mokykloje teikiamos dvasinio konsultavimo paslaugos, organizuojamas sistemingas kultūrinių renginių lankymas, susitikimai su menininkais, eksponuojamos asmeninės jų meno darbų parodos. Ypač daug dėmesio skiriama savanorystės projektams ir labdaros paramos tradicijų tęstinumui.

Kūrybiškumą skatinanti aplinka.

Kūrybiškumą skatinančią aplinką kuriame per vaiko emocinį ryšį su mokymo(si) turiniu, saviraiškos laisvę ir jos emocinį skatinimą, laisvę eksperimentuoti – bandyti, klysti, pradėti iš naujo, galimybę tyrinėti, lanksčią rezultatų vertinimo strategiją, teigiamus lūkesčius, vaiko pasitikėjimo savimi stiprinimą, atvirą komunikaciją.

Bendruomenės kultūra.

Kuriame Klaipėdos licėjaus bendruomenės kultūrą, kurios vertybinis pamatas – kiekvieno bendruomenės nario aukšta vidinė kultūra.

Geras mikroklimatas.

Aiškiai reglamentuota vidaus tvarka ir vienodos taisyklės visiems padeda kurti gerą mokyklos mikroklimatą. Mokykloje laikomasi nuostatos, kad visi esame atsakingi už aplinkinių savijautą. Skiepijamas dėkingumas ir pagarba šalia esančiam kiekvienam leidžia pasijusti gerai.

Saugi ir estetiška aplinka.

Kuriame saugią fizinę ir psichologinę aplinką. Netoleruojame patyčių. Mokykloje kuriama estetiška aplinka ugdo mokinių estetinį skonį ir meninį suvokimą.

Konfidencialumas.

Užtikriname informacijos apie kiekvieną mokinį ir jo šeimą konfidencialumą.

Ugdymo tęstinumas.

Skirtingo amžiaus vaikų ugdymo programos dera tarpusavyje. Vaikui pereinant iš vienos ugdymo pakopos į kitą yra užtikrinamas ugdymo tęstinumas. Tai pedagogams leidžia geriau pažinti vaiką, kaip besimokantįjį, ir kasmet vis tiksliau atliepti jo ugdymo(si) poreikius ir sudaryti palankesnes sąlygas jo asmenybės raidai. Todėl ne vaikui reikia prisitaikyti prie mokykloje taikomos ugdymo sistemos, bet ugdymo sistema vis labiau prisitaiko prie vaiko.

Klaipėdos licėjuje sėkmingai mokosi skirtingų gebėjimų mokiniai

Klaipėdos licėjuje vyrauja susitarimas – visiems mokiniams suteikiamos lygios galimybės pasiekti sėkmę ir tai yra vienas iš raktų į sėkmingą mokymą(si). Svarbu įvertinti visų mokinių galimybes ir padėti jas atskleisti. Pagerinti mokinių pasiekimus padeda išplėtota mokymo(si) pagalba. Veiksminga pagalba teikiama mokiniui pamokoje, kai nedelsiant koreguojamas mokinio mokymas(is), optimaliai parenkant mokymosi būdus, pritaikomos individualios mokymo(si) užduotys, pasirenkama skirtinga darbo metodika. Mokytojas, pastebėjęs mokinio mokymosi sunkumus, rekomenduoja rinktis tikslingas dalyko konsultacijas grupėse arba mokytis pagal individualų mokymo(si) planą.
Sistemingai, atsižvelgiant į individualius mokinių poreikius vykdomas profesinis konsultavimas ir ugdymo karjerai užsiėmimai. Asmenybės ūgčiai didelę įtaką daro ir itin išplėtota neformaliojo švietimo veikla, kuri yra neatsiejama ugdymo dalis, tikslingai orientuota į bendrųjų kompetencijų ugdymą ir sėkmingos asmenybės formavimą.
Klaipėdos licėjuje mokiniai turi galimybę rinktis informacinių technologijų, kalbų, techninės kūrybos, gamtos ir ekologijos, pilietiškumo, sporto ir menų, turizmo ir kt. veiklas:

Teksto kūrimo laboratorija;
Nuo skaitovo iki skaitytojo;
LEGO robotika;
Robotika pažengusiems;
Web puslapių kūrimas,
Kelionių geografija;
Italų kalbos būrelis „Benvenuti“;
Jaunimo teatro studija;
Šiuolaikinio šokio grupė;
Dainavimo studija;
Šachmatų būrelis;
Gamtos bičiuliai;
Lėkščiasvydis;
Badmintonas;
Futbolas ir kt.

Mokykloje sistemingai vyksta susitikimai su tėvais, Tėvų dienos, organizuojami individualūs pokalbiai, psichologų konsultacijos, kuriose analizuojama ir vertinama kiekvieno mokinio pažanga, pasiekimai, lūkesčiai, numatomi tolesni sėkmingo mokymosi žingsniai, kuriama pasitikėjimo kultūra.

Mokinių savivalda

Mokykloje kasmet mokiniai renka mokinių prezidentą ir senatą, kurį sudaro mokinių atstovai iš skirtingų klasių. Tai kūrybiška, iniciatyvi komanda, aktyviai dalyvaujanti mokymo organizavimo procesuose, atstovaujanti mokinių interesams, siekianti mokyklos mokinių gyvenimą padaryti įdomesnį ir smagesnį.

Tarptautinių projektų ir mainų gausa

Klaipėdos licėjaus mokiniai ir mokytojai daug metų dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir įvairiose mainų programose. Aplankyta daug šalių – Austrija, Italija, Vokietija, Suomija, Prancūzija, Ispanija, Turkija, Portugalija ir kt. Tokių projektų nauda didžiulė: mokiniai, tobulindami savo užsienio kalbų įgūdžius, gyvai susipažįsta su skirtingų šalių kultūromis, per įvairiausias integruotas meno, inžinerijos, socialines ir sportines veiklas ugdo savo kūrybiškumą, socialines emocines kompetencijas, o pedagogai aktyviai perima ir parveža į Klaipėdos licėjų geriausių Europos mokyklų patirtį.

Tarptautinės mokinių mainų programos padeda mokytis kalbų gyvai, geriau pažįstant tos kalbinės aplinkos kultūrą. Klaipėdos licėjaus vadovų ir užsienio kalbų mokytojų iniciatyva vyksta mokinių ir mokytojų mainai bei bendradarbiavimas su geriausiu Pietų Italijos Sicilijoje veikiančiu Termini Imerese Nicolo Palmeri gamtos mokslų licėjumi, garsiu Prancūzijoje Paryžiaus licėjumi, Suomijos Lapenranta licėjumi, Anglijos St. Edmunds privačiu koledžu, Hallfieldo ir King E‘dvards privačiomis mokyklomis.

Mokytis į Europos šalis vyksta ir mokytojai

Dalyvavimas tarptautiniuose ES projektuose – puikios galimybės tobulėti ne tik mokiniams, bet ir mokytojams. Toks ES projektas kaip „Mokymo proceso modernizavimas – gyvybiškai svarbus šiuolaikinės europietiškos mokyklos veiksnys“ suteikė galimybę savo profesines kompetencijas tobulinti net 18 įvairių mokomųjų dalykų pedagogų, dirbančių 1-12 Klaipėdos licėjaus klasėse. Taip pat Klaipėdos licėjaus vadovai ir mokytojai vykdė stebėsenos vizitus geriausiose Europos mokyklose. Kadangi mokymai Europos šalyse vyksta anglų kalba, licėjaus pedagogai gilindami metodines žinias kartu tobulina ir savo anglų kalbos įgūdžius. Tai itin svarbu Klaipėdos licėjaus pedagogams, šalia valstybinės bendrojo ugdymo programos vykdantiems ir tarptautinio bakalaureato (IB) programą, kurios mokymas vyksta anglų kalba. Visi IB programoje pasiruošę dirbti „Klaipėdos licėjaus“ pedagogai dalyvavo net 31 profesinio vystymosi kursuose įvairiose Europos šalyse, lankė intensyvius anglų kalbos mokymo kursus Lietuvoje ir užsienyje, gavo sertifikatus, patvirtinančius jų kvalifikaciją dirbti pagal Tarptautinio bakalaureato programą. Taip pat beveik visi pedagogai dalyvavo stebėsenos vizituose užsienio mokyklose, kuriose ši programa sėkmingai vykdoma, susipažino su mokyklų, vykdančių IB programas, ugdymo praktika. Mokytojai patirties sėmėsi Suomijoje, Anglijoje, Danijoje, Švedijoje, Italijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Belgijoje ir kt.
Su Suomijos, Prancūzijos ir Anglijos tarptautinio bakalaureato programą vykdančiomis mokyklomis bendradarbiavimas vyksta iki šiol.

Maitinimas

Mokykloje tiekiamas tik šviežias ir įvairus maistas. Ypatingą dėmesį skiriame produktų derinimui.
Vaikams, turintiems alergijų, netoleruojantiems tam tikrų produktų, šeimose pasirinkusiems kitą valgymo filosofiją, sudaromas atskiras mitybos planas.