Vasario 24 d. Klaipėdos licėjaus Aktų salėje vyko 10 klasės mokinio Marko Kazlausko inicijuota diskusija „Populistų veržimasis į Europos Parlamentą: kaip jie veikia“, tapusi reikšmingu įvykiu ne tik mokyklos bendruomenei, bet ir platesniame jaunimo politinio švietimo kontekste. Renginys subūrė 10–11 klasių mokinius ir suteikė jiems galimybę aktualias politines temas nagrinėti ne per socialinių tinklų prizmę, o remiantis akademinėmis žiniomis ir faktais.
Diskusiją vedė politologė Gabrielė Burbulytė–Tsiskarishvili, kuri mokiniams išsamiai ir suprantamai pristatė populizmo reiškinį šiuolaikinėje politikoje. Ji papasakojo apie termino „populizmas“ kilmę, jo istorinę raidą ir tai, kaip iš idėjos atstovauti „liaudies balsui“ jis ilgainiui tapo politinių manipuliacijų įrankiu. Buvo pabrėžta, kad nemažai populistinių veikėjų, aršiai kritikuojančių politinį „elitą“, siekia patekti į Europos Parlamentą, o tapę jo nariais neretai ima naudotis tomis pačiomis privilegijomis, kurias anksčiau smerkė.
Atskirą diskusijos dalį politologė skyrė klausimui, kodėl visuomenė – ir ypač rinkėjai – renkasi politikus populistus. Ji išskyrė pagrindinius jų patrauklumo elementus: gebėjimą išnaudoti žmonių nepasitikėjimą valdžios institucijomis ir elitu, jautrų reagavimą į ekonomines bei socialines problemas, charizmą, iškalbą ir kalbėjimą „paprasta, žmonėms suprantama kalba“. Taip pat buvo aptartas emocijų išnaudojimas žiniasklaidoje, politinių oponentų neveiklumo akcentavimas ir kaltųjų paieškos, kurios padeda kurti „tikrojo liaudies gynėjo“ įvaizdį.
Mokiniai su susidomėjimu klausėsi ir vadinamosios „linksmosios“ populizmo pusės – politinio šou. Buvo prisiminta, kokiomis aplinkybėmis atsirado garsioji Petro Gražulio frazė „Už Lietuvą, vyrai“, aptarta, kaip tokie epizodai pritraukia dėmesį, bet kartu ilgainiui gali diskredituoti rimtąją politiką. Kaip pavyzdys paminėtas ir buvusio Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boris Johnson viešas pasisakymas, virtęs savotišku politiniu performansu. Pasak politologės, tokios tendencijos atveria kelią dar didesniam populizmo stiprėjimui ir kelia grėsmių demokratinių procesų kokybei.
Diskusijos pabaigoje buvo pristatytas politologės ir jos kolegų atliktas tyrimas apie Petrą Gražulį, atskleidęs, kad rinkėjams itin svarbus nuolatinis, nuoširdus politiko bendravimas su jais ir gebėjimas išklausyti jų problemas. Tačiau kartu mokiniai buvo skatinami kritiškai mąstyti ir savęs klausti, ar visuomenė pakankamai politiškai išprususi, kad vertintų ne tik politikų kalbas, bet ir realius jų darbus.
Renginio metu taip pat buvo kalbama apie populistinių veikėjų, tokių kaip Remigijus Žemaitaitis, veiklą ir visuomenėje kylančius politinius protestus. Akcentuota, kad sąmoningas, faktais grįstas požiūris yra būtinas norint suprasti politinių procesų esmę ir nepasiduoti emocinėms manipuliacijoms.
Analizuojant populistinių jėgų siekį patekti į Europos Parlamentą, mokiniai buvo supažindinti su tuo, kaip šios tendencijos gali paveikti ne tik nacionalinę, bet ir visos Europos Sąjungos politiką. Daugiau nei 400 milijonų piliečių interesams atstovaujanti institucija reikalauja atsakingų sprendimų, todėl jaunų žmonių gebėjimas kritiškai vertinti politinius veikėjus yra itin svarbus demokratijos ateičiai.
