Ugdymas | Klaipėdos licėjus

Misija

Siekti, kad kiekvienas Klaipėdos licėjaus mokinys taptų asmenybe, trokštančia pažinti, gebančia kurti, išsiskiriančia pasiekimais, nuolat stiprinančia asmens laimei ir sėkmei svarbius gebėjimus, atvirumą pasauliui ir pasirengusia savarankiškai veikti šiuolaikinėje žinių visuomenėje.

Vertybės, kuriomis grindžiama Klaipėdos licėjaus veikla

Klaipėdos licėjaus bendruomenės tarpusavio santykiai grindžiami pagarba, pasitikėjimu, nuoširdumu, bendradarbiavimu, dėkingumu.
Klaipėdos licėjaus bendruomenės veikla grindžiama atsakomybe, iniciatyvumu, darbštumu, kūryba, tobulėjimu, pilietiškumu, tolerancija.

Pedagogai

Klaipėdos licėjus yra subūręs geriausius mokytojus, siekiančius nuolat tobulinti savo pedagoginę kvalifikaciją, sutelkiant dėmesį į dabarties mokyklai iškylančius iššūkius.

Mokyklos pedagogai:

Gerbia, stengiasi išgirsti ir suprasti kiekvieną vaiką.
Rūpestingi, paslaugūs, atidūs, nuoširdūs, kantrūs.
Kalba tyliai, ramiai, visada su šypsena ir gera nuotaika.
Aukšto pedagoginio meistriškumo, kūrybiški, nuolat besimokantys.

Ugdymo tikslai

Atskleisti ir plėtoti mokinių talentus, paversti juos išskirtiniais pasiekimais bei ugdyti ir stiprinti asmens laimei ir sėkmei svarbius gebėjimus.
Ugdyti visapusiškai išprususį, kritiškai mąstantį, lengvai bendraujantį, atvirą pasauliui, rūpestingą, aukštos vidinės kultūros žmogų, gebantį atsakingai priimti sprendimus, prisiimti įsipareigojimus ir atsakyti už savo veiksmų pasekmes.
Sudaryti sąlygas ankstyvajam mokslo krypties pasirinkimui ir pasirengimui studijoms šalies ir užsienio aukštosiose mokyklose bei padėti įgyti sėkmingam gyvenimui ir savarankiškai veiklai būtinas kompetencijas, reikalingas šiuolaikinėje žinių visuomenėje.

Vertybės

Savarankiškumas. Mes tikime, kad kiekvieno vaiko intelektinis augimas prasideda nuo gebėjimo savarankiškai ieškoti sprendimų, turėti savo nuomonę ir atsakingai ją išsakyti, mokėti išgirsti kitas nuomones ir ieškoti konsensuso.

Darbštumas. Ateitis prasideda dabar. Ugdydami ateities lyderius turime suformuoti teisingą požiūrį, kad geriausiems rezultatams pasiekti reikia ilgalaikių tęstinių pastangų ir pasišventimo.

Draugiškumas. Vaikai anksti turi suprasti ir pajausti, kad gyvenime jie visada pasieks daugiau veikdami drauge su kitais, kad kiekvieno indėlis sustiprės, jei bus puoselėjami draugiški, pagarbūs ir etiški bendradarbiavimo santykiai.

Pilietiškumas. Įsipareigojimas ir rūpinimasis kitais yra raktas į sėkmę. Jei vaikai anksti išmoks elgtis su kitais taip, kaip norėtų, kad elgtųsi su jais, formuosis atsakingas požiūris– pilietiškumo pagrindas į savo veiksmų pasekmes.

Esminės ugdymo nuostatos

Individualus požiūris į mokinį.

Individualus požiūris į mokinį ir pagarba bei pasitikėjimu grįsti mokytojo ir mokinių tarpusavio santykiai – sėkmingos ugdomosios veiklos pamatas. Mokytojai ir mokiniai yra lygiaverčiai bendros veiklos partneriai. Ugdymas diferencijuotas ir individualizuotas, atliepiant kiekvieno vaiko interesus, gebėjimus, socialinę ir psichologinę brandą.

Ugdymas moksliškai pagrįstas.

Ugdymo procesą organizuojame remdamiesi naujausiais šalies ir užsienio šalių mokslininkų vaiko raidos tyrimais, moksliškai pagrįstomis ir ugdymo praktikoje patikrintomis ugdymo metodikomis ir technologijomis. Didelį dėmesį skiriame Jungtinės Karalystės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo patirčiai.

Integralumas ir kontekstualumas.

Vaikų suvokimas ir mąstymas yra nesuskaidyti, visuminiai. Todėl ugdymo procese daug įvairių integruotų pamokų, tarpdalykinės integracijos projektų. Visuminis ugdymo proceso integralumas užtikrina įvairių mokinio galių plėtotę ir visų ugdymo sričių darną. Kadangi kiekvienam mokiniui yra svarbios sąsajos su realiu gyvenimu, įgyvendindami pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas didelį dėmesį skiriame ugdymo turinio kontekstualumui. Ugdymo turinį papildome tuo, kas mokiniui yra įdomu ir yra reikšminga.

Mokymo strategija – į sėkmę orientuotas mokymas.

mokymo turinys ir metodai parenkami atliepiant kiekvieno mokinio gebėjimus ir asmenybės brandą, kad kiekvienas mokinys galėtų mokytis savo tempu: gebantys daugiau mokytis peržengiant bendrosios mokymo programos ribas, o patiriantiems mokymosi sunkumų, atitinkamai pritaikius mokymo turinį ir metodus, padėti siekti bendrosios programos minimumo;
pagalba vaikui, padedant pažinti savo poreikius, kuo anksčiau atrasti savo interesų sritį, kurioje jis galėtų siekti savo maksimalaus rezultato ir tapti lyderiu tam tikroje mokslo, meno, technologijų srityje ar socialinėje veikloje. To siekiama nuolat ir sistemingai stebint vaiko individualią pažangą, į šį procesą įtraukiant patį vaiką ir jo tėvus;
siekiama kuo anksčiau organizuoti ugdymą karjerai siūlant papildomas ugdymo programas, pagilintus dalykų modulius, neformalų ugdymą, socialines veiklas, užtikrinančias gerą vaiko psichologinę savijautą ir stiprinančias pasitikėjimą savimi.

Akademiška, mokytis motyvuojanti aplinka.

Mokykloje kuriama aukščiausius tarptautinius standartus atitinkanti moderni, nuolat atsinaujinanti ugdymo(si) aplinka. Šiuolaikiška gamtos mokslų laboratorija, nauja biblioteka-skaitykla, žaliosios mokyklų erdvės, meniška aplinka motyvuoja mokinius mokytis, įkvepia kurti ir visapusiškai ugdo jauną žmogų. Mokinių bendruomenėje itin vertinami motyvuoti, norintys mokytis mokiniai. Tokia mokinių bendruomenė stiprina kiekvieno mokinio mokymosi motyvaciją ir skatina aukštus asmeninius siekius.

Mokymasis be korepetitorių pagalbos.

Mokymas organizuojamas vadovaujantis nuostata, kad mokiniai visą pagalbą mokymuisi turi gauti mokykloje siūlant pagilintus dalykų modulius ir teikiamas konsultacijas mokymosi sunkumams įveikti. Visų pakopų mokiniams sudaromos visos sąlygos siekti savo maksimalaus akademinio rezultato, nesinaudojant kitų mokyklų pedagogų – korepetitorių pagalba.

Individualios mokymo(si) pagalbos sistema.

Dažnai besimokančiajam iškyla įvairių mokymo(si) sunkumų, todėl labai svarbu juos ne tik laiku pastebėti, bet ir padėti mokiniui įveikti problemas. Mokykloje veikia efektyvi tokios pagalbos mokiniui sistema. Jos veiklą koordinuoja skyrių, programų vadovai, padedami klasės vadovų, mokytojų dalykininkų ir ugdymo profesionalų. Ši pagalbos mokiniui sistema padeda mokiniui siekti individualios mokymo(si) pažangos.

Vertinimas pažymiais.

Siekiame, kad įvertinimas pažymiais kiekvieną vaiką motyvuotų mokytis, mokytų adekvačiai vertinti savo galimybes, padėti pažinti savo poreikius, pasirinkti sėkmės kelią. Tuo pat metu siekiame, kad įvertinimas pažymiu būtų objektyvus, turintis aiškius kriterijus, atspindintis realų mokslo žinių ir gebėjimų lygį, padedantis mokiniui suprasti, ko ir kiek jis moka, ką dar turi išmokti. Pagrindinio ugdymo (5-8 kl.) pakopoje siekiame pastebėti ir įvertinti ne tik akademinį rezultatą, bet ir mokinio motyvaciją ir pastangas mokantis. Vidurinio ugdymo pakopoje mokinio akademinius rezultatus pažymiu vertiname itin atsakingai, laiku suteikdami pagalbą kiekvienam mokiniui pagerinti savo mokymosi rezultatą (ypač tų mokomųjų dalykų, kurie svarbūs jo būsimai karjerai).

Pamokos – šiuolaikiškos.

Pamokos – šiuolaikiškos, naudojant technines vaizdines priemones, IT technologijas, organizuojant patyrimines veiklas, atliekant laboratorinius darbus, taikant kūrybinį mąstymą skatinančius ugdymo metodus ir pan.

Efektyvus mokymas(is).

Efektyvaus mokymo(si) siekiame vadovaudamiesi 3 principais: mokymo(si) kokybės bei būdų patrauklumu ir tinkamai parinktu darbo tempu. Pamokose optimaliai išnaudojame pamokos laiką, pasirenkame mokinių gebėjimus ir poreikius atliepiančius mokymo metodus bei užduotis.

Socialinis ir emocinis ugdymas (SEU).

Visose ugdymo pakopose (1-12 klasėse) realizuodami „LIONS QUEST“ programą, ugdome mokinių savimonę, atsakingų ir konstruktyvių sprendimų priėmimą, pozityvių santykių formavimą, veiksmingą konfliktų sprendimą, socialinį sąmoningumą ir emocijų bei elgesio valdymą siekiant savo tikslų.

Kritinis mąstymas ir problemų sprendimas.

Kritinis mąstymas ugdomas mokiniui aktyviai tyrinėjant save ir aplinką, įvaldant tyrinėjimo būdus (stebėjimą, bandymą, tyrinėjimą), skatinant mąstymą ir samprotavimą apie tai, kodėl kas nors vyksta, kodėl vyksta taip, o ne kitaip, ką pastebėjo, atrado, pajuto, patyrė. Kritinį mąstymą ugdome skatindami vaiką įveikti kasdienius iššūkius ir sunkumus, aiškintis, kodėl jie kilo, suvokti savo ir kitų ketinimus, ieškoti tinkamų sprendimų, ką nors išbandyti, tyrinėti, aiškintis, bendradarbiauti, vertinti priimtų sprendimų pasekmes.

Kūrybiško mąstymo ugdymas.

Ugdydami kūrybišką mąstymą siekiame sudaryti sąlygas kiekvieno mokinio saviraiškai plėtoti, atskleisti jo asmeninių savybių kompleksą: išradingumą, originalumą, produktyvų mąstymą, kūrybinę vaizduotę. Kartu mokome tikslingai pritaikyti turimą informaciją, nuolat skatiname mokinius veikti, iškilusias problemas spręsti ieškant edukacinių inovacijų. Kūrybinio mąstymo ugdymas susijęs su iniciatyvumu ir verslumo mąstymo ugdymu, kuris reiškia gebėjimą idėjas paversti praktiniais veiksmais, kūrybingumą, novatoriškumą, pasirengimą rizikuoti, planuoti ir valdyti projektus siekiant iškeltų tikslų.

Intelektualinis kūrybiškumas.

Intelektualinis kūrybiškumas Klaipėdos licėjuje ugdomas skatinant mokinių pažintinį aktyvumą, gilinant ir plečiant bendrųjų ugdymo programų turinį, vykdant mokslinę tiriamąją veiklą, įvairius kūrybinius projektus ir kuriant bendradarbiavimu grįstą ugdomąją aplinką.

Divergentinio mąstymo ugdymas.

Divergentinis mąstymas – tai vienas svarbiausių kūrybiško mąstymo gebėjimų. Mąstydamas dešiniuoju smegenų pusrutuliu žmogus kuria naujus derinius, o ne renkasi tai, kas jau sukurta. Divergentinio mąstymo būdas yra naudingas ne tik kūryboje, bet ir gyvenime, priimant sprendimus įvairiose probleminėse situacijose. Divergentinis mąstymas ugdomas pasitelkiant įvairius inovatyvius metodus, tokius kaip: asociacijų kūrimo, Osbourn‘o „Smegenų šturmo metodika“, analogijos ieškojimo, hiperbolizavimo metodika, paradoksalios integracijos ir dezintegracijos, inversijos euristikos, schematizavimo, akcentavimo, problemos sprendimų ieškojimo, išryškinant objekto atskirus elementus ar savybes, abejojant pripažintomis tiesomis, vaidybinius, improvizacinius, metaforinius, paradigminius žaidimus ir kt.

Strateginis mąstymas.

Ugdant strateginį mąstymą mokiniai mokymo(si) proceso metu skatinami rinkti ir pateikti žinias, tam tikrus faktus, juos vertinti, išsakyti savo nuomonę, nustatyti informacijos patikimumą, apsvarstyti įvairius požiūrius, vėliau tikrinti senas prielaidas ir daryti logiškas, pagrįstas ir išsamias išvadas. Ugdymo(si) procese formuojame mokinių tiriamąją kompetenciją, kuri teikia galimybių mokiniams atlikti tyrimus, bandymus, formuluoti problemas, jas grįsti įrodymais, teikti išvadas. Mokiniai skatinami sistemiškai mąstyti, kai imasi taikyti tiriamąsias strategijas, kelti klausimus, nuosekliai ir sistemingai ieškoti atsakymų tiek gindami savo nuomonę, tiek atsižvelgdami į kito. Sąveikaudami su artima aplinka mokiniai reflektuoja įgytą patirtį. Jie stebi, kontroliuoja, vertina ir toliau tobulina savo veiklą.

Bendradarbiavimas ir lyderystė.

Ugdydami lyderystę vadovaujamės nuostata, kad kiekvienas vaikas gali būti lyderis ir kad ugdant lyderystę svarbu nuolatinis mokymasis iš patirties ir refleksija. Ugdydami vaikų lyderystę skatiname jų pasitikėjimą kitais, atvirumą, empatiją, pagarbą ir gebėjimą suprasti kitus, palaikyti gerus santykius su kitais. Mokome bendravimo ir bendradarbiavimo, būti atsakingus, spręsti problemas, numatyti būsimas priimtų sprendimų pasekmes. Mums svarbu, kad vaikai išmoktų veikti komandoje, suprasdami, kad kiekvienas komandoje yra svarbus ir kiekvieno lyderystė būtina skirtingose situacijose, kad komanda laimėtų.

Protinio ir dvasinio ugdymo dermė.

Tai padeda ugdyti visapusišką, intelektualią ir dvasiškai brandžią asmenybę. Nors mokykla garsėja savo mokinių akademiniais pasiekimais, tačiau ne mažiau dėmesio skiriame dvasiniam ir meniniam mokinių ugdymui(si). Mokykloje teikiamos dvasinio konsultavimo paslaugos, organizuojamas sistemingas kultūrinių renginių lankymas, susitikimai su menininkais, eksponuojamos asmeninės meno darbų parodos. Ypač daug dėmesio skiriama savanorystės projektams ir labdaros paramos tradicijų tęstinumui.

Kūrybiškumą skatinanti aplinka.

Kūrybiškumą skatinanti aplinka kuriama per vaiko emocinį ryšį su mokymo(si) turiniu, saviraiškos laisvę ir jos emocinį skatinimą, laisvę eksperimentuoti – bandyti, klysti, pradėti iš naujo, galimybę tyrinėti, lanksčią rezultatų vertinimo strategiją, teigiamus lūkesčius, vaiko pasitikėjimo savimi stiprinimą, atvirą komunikaciją.

Bendruomenės kultūra.

Kuriame Klaipėdos licėjaus bendruomenės kultūrą, kurios vertybinis pamatas – kiekvieno bendruomenės nario aukšta vidinė kultūra.

Geras mikroklimatas.

Aiškiai reglamentuota vidaus tvarka ir vienodos taisyklės visiems padeda kurti gerą mokyklos mikroklimatą. Klaipėdos licėjuje laikomasi nuostatos, kad visi esame atsakingi už aplinkinių savijautą. Skiepijamas dėkingumas ir pagarba šalia esančiam kiekvienam leidžia pasijusti gerai.

Saugi ir estetiška aplinka.

Kuriame saugią fizinę ir psichologinę aplinką. Netoleruojame patyčių. Mokykloje kuriama estetiška aplinka ugdo mokinių estetinį skonį ir meninį suvokimą.

Konfidencialumas.

Užtikriname informacijos apie kiekvieną mokinį ir jo šeimą konfidencialumą.

Ugdymo tęstinumas.

Skirtingo amžiaus vaikų ugdymo programos dera tarpusavyje. Vaikui pereinant iš vienos ugdymo pakopos į kitą yra užtikrinamas ugdymo tęstinumas. Tai pedagogams leidžia geriau pažinti vaiką, kaip besimokantįjį, ir kasmet vis tiksliau atliepti jo ugdymo(si) poreikius bei sudaryti palankesnes sąlygas jo asmenybės raidai. Todėl ne vaikui reikia prisitaikyti prie mokykloje taikomos ugdymo sistemos, bet ugdymo sistema vis labiau prisitaiko prie vaiko.

Ugdymo turinys, programos.

Pagrindinis ir vidurinis ugdymas Klaipėdos licėjuje organizuojamas pagal Lietuvos Bendrojo lavinimo mokyklų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.
Pagilintas mokymas. Visose Klaipėdos licėjaus klasėse pagilintai mokoma matematikos, gamtos mokslų ir anglų kalbos.
Dvikalbio ugdymo programa realizuojama nuo 5 klasės.
Prieš pamokas ir po pamokų – namų darbų ruoša, mokomųjų dalykų konsultacijos, mokslinė tiriamoji veikla, įvairūs akademinės, meninės, sportinės veiklos būreliai, studijos, edukaciniai projektai, mokykliniai renginiai, ekskursijos.
Įvairi popamokinė veikla padeda kiekvieno mokinio visapusiškam vystymui(si) ir atskleidžia stipriau išreikštus gebėjimus bei talentus.

Ugdymo programos 5-8 klasėse

Mokiniai papildomai gali pasirinkti:

inžinerinio ugdymo programą (inžinerijos, projektavimo, elektronikos, robotikos, programavimo, pamokas);
pagilintas atskirų mokomųjų dalykų programas (matematikos, IT, chemijos, fizikos, biologijos, geografijos, istorijos, dailės, muzikos);
visose klasėse organizuojama socialinio ir emocinio ugdymo programa (SEU), ugdoma lyderystė, organizuojamas ankstyvasis ugdymas karjerai.

Nuo 9 kl. (I gimnazijos kl.) mokiniai gali pasirinkti šias mokslo krypties ugdymo programas:

biomedicinos (biomedicinos, eksperimentinės chemijos, pagilinti matematikos mokymo moduliai);
inžinerinio ugdymo (inžinerijos, projektavimo, elektronikos, robotikos, programavimo, pagilinto fizikos mokymo moduliai);
socialinių, humanitarinių mokslų ir menų (ekonomikos, vadybos, debatų, viešojo kalbėjimo, pagilinto istorijos mokymo, menų, ispanų, italų, prancūzų ir kt. kalbų moduliai).

Taip pat visiems mokiniams pagal poreikius siūloma pasirinkti įvairių mokomųjų dalykų pagilintas programas (matematikos, chemijos, fizikos, biologijos, geografijos, istorijos, dailės, muzikos ir kt.), mokytis įvairių užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų, rusų, ispanų, italų ir kt.).
Tęsiame lyderystės ir ugdymo karjerai programos realizavimą.

Tarptautinio bakalaureato programos

6-10 klasė (IB MYP). Nuo 2021-2022 mokslo metų Klaipėdos licėjuje bus pradėta vykdyti tarptautinio bakalaureato programa 6-10 klasių mokiniams (IB MYP). Mokymas pagal šią programą vyks lietuvių ir anglų kalbomis taikant dvikalbio ugdymo metodiką. Pirmenybę mokytis pagal šią programą įgyja dvikalbio ugdymo klases baigę pradinių ir 5 klasių mokiniai.

9-10 klasė (parengiamosios klasės). Nuo 9 arba esant laisvų vietų nuo 10 klasės mokiniai gali pasirinkti mokymąsi pagal Tarptautinio bakalaureato (IB) parengiamųjų klasių programą. Mokymas vyksta lietuvių ir anglų kalbomis. Mokiniai susipažįsta su tarptautinio bakalaureato programos filosofija, mokymosi metodais, atsiskaitymų už atliktus darbus tvarka.

11-12 klasė (IB DP). Nuo 11 klasės mokiniai gali tęsti mokymąsi pagal tarptautinio bakalaureato (IB DP) programą. Mokymas(is) pagal šią programą vyksta dvejus metus (11-12 kl.). Baigę mokymą(si) pagal IB DP programą ir išlaikę 6 tarptautinio lygio egzaminus, mokiniai įgyja visame pasaulyje pripažįstamą ir aukštai vertinamą tarptautinio išsilavinimo IB DP diplomą. Toks išsilavinimas – didelė galimybė mokslus tęsti geriausiuose pasaulio universitetuose.

Mokslinė tiriamoji veikla mokykloje

Klaipėdos licėjuje gimnazistai jau nuo pirmos gimnazijos klasės turi galimybę pasirinkti papildomą ugdymo programą (biomedicinos, inžinerijos, visuomenės mokslų ir menų) pagal juos dominančią mokslo kryptį ir taip gilinti savo žinias, tobulinti gebėjimus. Gilinti pasirinktos mokslo krypties žinias mokiniams padeda Klaipėdos licėjuje organizuojama mokinių mokslinė tiriamoji veikla, tapusi neatskiriama viso mokymo(si) proceso Klaipėdos licėjuje dalimi.
Klaipėdos licėjuje organizuojama mokslinė tiriamoji veikla skatina mokinių pažintinį aktyvumą, ugdo intelektualinį kūrybiškumą, padeda kiekvienam mokiniui kuo anksčiau surasti savo interesų sritį ir kryptingai siekti asmeninių tikslų. Mokslo metų pradžioje gimnazistai, pasirinkę mokslinio tiriamojo darbo temą ir darbo vadovą, visus mokslo metus studijuoja mokslinę literatūrą, atlieka mokslinius tyrimus ir rengia baigiamuosius darbus. Mokslo tiriamuosius darbus mokykloje rengia visi gimnazinės pakopos mokiniai. Šis darbas tęsiasi visus mokslo metus. Mokinių darbams vadovauja pačių mokinių pasirinkti mokyklos mokytojai, konsultuoja Klaipėdos universiteto mokslininkai. Baigiamuosius darbus mokiniai pristato tradicinėje Klaipėdos licėjaus mokinių mokslinės tiriamosios veiklos konferencijoje „IEŠKAU. TIRIU. MĄSTAU“. Ši konferencija tapo gražia mokslo šventės tradicija, kuri įprasmina pažinimo aistrą, kūrybinius ieškojimus, darbą, atsakomybę, kūrybos ir atradimo džiaugsmą.

Mokinio individualios pažangos vertinimas

Ugdomąją veiklą Klaipėdos licėjuje orientuojame į aukštus kokybinius mokymosi standartus ir aukštus mokinių pasiekimus.
Vertinimu siekiame padėti mokiniams įsivertinti mokymosi rezultatus, pasidžiaugti patirtomis asmeninėmis mokymosi sėkmėmis, sužinoti mokymosi spragas, patiriamus mokymosi sunkumus, išmokti adekvačiai vertinti savo mokymosi pastangas ir jų nulemtą asmeninį mokymosi rezultatą. Kiekvieną mokinį motyvuojame siekti savo asmeninio maksimalaus mokymosi rezultato.
Vertinimą grindžiame amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais.
Vengiame lyginti mokinių pasiekimus. Skatiname kiekvieno mokinio asmeninę pažangą.
Vertindami laikomės pozityvumo ir konstruktyvumo: mokinio žinios ir gebėjimai vertinami padedant suprasti mokymosi sunkumus, nurodant konkrečias mokymosi spragas ir padedant jas ištaisyti.
Vertindami vadovaujamės aiškiais vertinimo kriterijais, rodikliais, procedūromis. Tai užtikrina vertinimo atvirumą ir skaidrumą.
Objektyvumo ir veiksmingumo siekiame remdamiesi išsilavinimo standartais, naudodami modernias vertinimo metodikas.
Didelį dėmesį skiriame formuojamam vertinimui, kuris paremtas nuolatine vertinamųjų iniciatyva, įsitraukimu į ugdymo procesą. Fiksuojami ir vertinami tarpiniai pasiekimai bei kiekvieno mokinio pažanga, mąstymas, įgūdžiai, kompetencijos, pastangos, požiūriai, vertybinės nuostatos.
Pažymiais mokiniai vertinami tam tikru dažnumu: iš kiekvieno mokomojo dalyko mokiniai gauna tiek (arba daugiau) pažymių, kiek tam mokomajam dalykui skiriama savaitinių pamokų.
Mokiniams laiku pateikiame išsamią grįžtamąją informaciją, mokome pačius mokinius vertinti ir įsivertinti.
Vertinimu mokiniui suteikiame konkrečią grįžtamąją informaciją apie mokymosi pasiekimus ir tobulėjimo galimybes. Per grįžtamąjį ryšį sudarome galimybę besimokančiajam suprasti savo tobulintinas mokymosi puses, sužinoti stipriąsias ir kuo anksčiau rasti savo interesų, mokslo ir būsimos karjeros kryptį.

Kaip organizuojame ugdymą?

Ugdymo įstaiga atidaroma 7.30 val., pamokos prasideda 8.05 val.
Mokiniai iki pirmos pamokos gali lankyti pagrindinių mokomųjų dalykų konsultacijas, pagilinto mokymo užsiėmimus, sportinės ir meninės veiklos užsiėmimus, atlikti namų darbus, bendrauti su bendraamžiais, užsiimti įvairia juos dominančia veikla.
Kiekvieną dieną iki 14-15 val. organizuojamos pamokos pagal sudarytą pamokų tvarkaraštį.
Po pamokų iki 17.00 val. mokiniai mokykloje gali atlikti namų darbus, dalyvauti mokomųjų dalykų konsultacijose, įvairių mokomųjų dalykų pagilinto mokymo užsiėmimuose, atlikti mokslinę tiriamąją veiklą, lankyti įvairius akademinės, inžinerinės, meninės, sportinės veiklos būrelius, studijas, vykdyti edukacinius projektus, dalyvauti mokykliniuose ir užmokykliniuose renginiuose, ekskursijose, užsiimti juos dominančia veikla.
Kiekvieną savaitę klasės vadovas organizuoja klasės valandėles, psichologai visose klasėse veda SEU užsiėmimus.
Pagal sudarytą ugdymo karjerai planą sistemingai organizuojami užsiėmimai, kuriuos veda karjeros specialistas.
Mokiniams mokykloje teikiamos psichologo, socialinio pedagogo ir karjeros specialisto konsultacijos.
Kiekvienos klasės mokiniai kartu lanko kultūrinius renginius, dalyvauja ekskursijose po Lietuvą ir užsienio šalis.

Klaipėdos licėjuje sėkmingai mokosi skirtingų gebėjimų mokiniai

Klaipėdos licėjuje vyrauja susitarimas – visiems mokiniams: ir silpniau besimokantiems, ir turintiems mokymosi sunkumų, suteikiamos lygios galimybės pasiekti sėkmę ir tai yra vienas iš raktų į sėkmingą mokymąsi. Svarbu įvertinti visų mokinių galimybes ir padėti jas atskleisti. Pagerinti mokinių pasiekimus padeda išplėtota mokymosi pagalba. Veiksminga pagalba teikiama mokiniui pamokoje, kai nedelsiant koreguojamas mokinio mokymas(is) optimaliai parenkant mokymosi būdus, pritaikomos individualios mokymo(si) užduotys, renkamasi skirtinga darbo metodika. Mokytojas, pastebėjęs mokinio mokymosi sunkumus, rekomenduoja rinktis tikslingas dalyko konsultacijas grupėse arba pagal individualų mokymo planą.
Sistemingai, atsižvelgiant į individualius mokinių poreikius, vykdoma profesinio konsultavimo ir ugdymo karjerai veikla. Asmenybės augimui didelę įtaką daro ir itin išplėtota neformaliojo švietimo veikla, kuri yra neatsiejama ugdymo dalis, tikslingai orientuota į bendrųjų kompetencijų ugdymą ir sėkmingos asmenybės formavimą.
Klaipėdos licėjuje mokiniai turi galimybę rinktis informacinių technologijų, kalbų, techninės kūrybos, gamtos ir ekologijos, pilietiškumo, sporto ir menų, turizmo ir kt. veiklas.

Taip pat

Teksto kūrimo laboratorija;
Nuo skaitovo iki skaitytojo;
Lego robotika;
Robotika pažengusiems;
Web puslapių kūrimas;
Kelionių geografija;
Italų kalbos būrelis „Benvenuti“;
Jaunimo teatro studija;
Šiuolaikinio šokio grupė;
Dainavimo studija;
Šachmatų būrelis;
Gamtos bičiuliai;
Lėkščiasvydis;
Badmintonas;
Futbolas ir kt.

Mokykloje sistemingai vyksta susitikimai su tėvais, Tėvų dienos, individualūs pokalbiai, psichologų konsultacijos, kuriose analizuojama ir vertinama kiekvieno mokinio pažanga, pasiekimai, lūkesčiai, numatomi tolesni sėkmingo mokymosi žingsniai, kuriama pasitikėjimo kultūra.

Dvikalbis ugdymas

Mokymas pagal lietuvių – anglų dvikalbio ugdymo programas

Klaipėdos licėjuje nuo pirmos arba nuo penktos klasės mokiniai gali pasirinkti mokymąsi pagal dvikalbio ugdymo programas. Formuojamos klasės, kuriose mokymas mokiniams organizuojamas lietuvių-anglų kalbomis. Dvikalbio ugdymo programa išreiškia siekiamybę išmokyti abiejų kalbų kaip kokybiškos kalbinės veiklos: suprasti kalbančius ir pačiam būti adekvačiai suprastam, skaityti ir rašyti abiem kalbomis.
Mokiniai, lankantys dvikalbio ugdymo klases, mokosi ir antrosios užsienio kalbos (rusų, vokiečių, prancūzų, ispanų ir kt.)

Kaip vyksta mokymas

Dvikalbio ugdymo klasėse skiriamas didesnis anglų kalbos pamokų skaičius, kitų mokomųjų dalykų mokymas vyksta gimtąja kalba palaipsniui vis daugiau pamokose vartojant anglų kalbą. Kalbindamas vaiką pedagogas remiasi jo žodynu, tačiau pamažu jį plečia – sudaro sudėtingesnes frazes, skaito tekstus, kuriuose yra neaiškių, tačiau iš konteksto suprantamų žodžių ir kt. Vaikams taikomas „lygiagretus kalbėjimas“, „grįžtamojo ryšio“ metodai – suaugusysis komentuoja tai, ką vaikas daro, pagiria, detalizuoja, paaiškina; taikomi išplėtimo, patikslinimo, perfrazavimo metodai – suaugęs stengiasi suprasti, ką nori pasakyti vaikas, perklausia pasakydamas tiksliai, taisyklingai, tačiau neverčia vaiko kartoti patikslintos frazės; vaiko pedagogas taiko užuominų, priminimo metodus, padeda vaikui rasti trūkstamą žodį, nuspėja ketinimą, mintį ir parodo, kad suprato vaiką; vaikas skatinamas paremti kalbą mimika, gestais ir kitomis neverbalinėmis priemonėmis; vaikai pamokomi žaidimų, dainelių eilėraštukų, kurie yra lengvai įsimenami ir padeda įsidėmėti žodžius, tarimą bei frazių formą.

Mokymas tęsiamas pagal IB MYP ir IB DP programas

Pagal dvikalbio ugdymo programą mokęsi vaikai baigę pradinę mokyklą mokymąsi gali tęsti Klaipėdos licėjaus pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopose: 5-oje klasėje pagal dvikalbio ugdymo programą, o 6-10 klasėse pagal tarptautinio bakalaureato (IB MYP) ir 11-12 klasėse pagal tarptautinio bakalaureato (IB DP) programas.
Patirties apie dvikalbį mokymą(si) Klaipėdos licėjaus pedagogai nuolat semiasi dalyvaudami Lietuvos ir kitų Europos šalių seminaruose.

Imlių, gabių ir talentingų (IGT) vaikų ugdymas (angl. AG&T)

Klaipėdos licėjuje anksti stengiamasi pastebėti imlius, gabius ir talentingus vaikus (IGT) bei skirti jų ugdymui(si) tinkamą dėmesį. Šiems vaikams jau pradinio ugdymo pakopoje ( lankantiems darželį – net priešmokyklinio ugdymo pakopoje) rengiami individualūs ugdymo(si) planai, kurių turinys peržengia bendrosios ugdymo programos ribas, atitinka vaiko asmeninius interesus ir atliepia individualų kiekvieno mokinio ugdymo(si) stilių. Apie pastebėtus imlius, gabius ir talentingus vaikus klasės pedagogas informuoja skyriaus vadovą ir tam tikro mokomojo dalyko programos vadovą, kurie tarpusavyje bendradarbiaudami padeda pedagogui įvertinti mokinio individualius poreikius ir parengti individualų vaiko ugdymo(si) planą.
Darbas su IGT vaikais individualizuojamas ir diferencijuojamas bendrų pamokų metu ir dirbant individualiai. Vaikai nuolat skatinami ir mokomi kritiškai ir kūrybiškai mąstyti. Samprotavimas, problemų sprendimas ir atsakymų į įvairius klausimus ieškojimas, išlaisvinta vaizduotė, žadinamas smalsumas, atkaklumas, nuoseklus darbas, bendradarbiavimas, lyderio savybių ugdymas yra neatsiejama kasdienio gabių vaikų ugdymo proceso dalis. Gabiems mokiniams organizuojami individualūs ir grupiniai užsiėmimai pagal tam tikrų mokomųjų dalykų pagilinto mokymo programas. Mokiniai skatinami dalyvauti organizuojamose miesto, šalies ir tarptautinėse olimpiadose. Pedagogai viso ugdymo(si) proceso metu taiko vaiko individualios pažangos vertinimo metodiką, o ugdymo(si) procesą ir rezultatus sistemingai aptaria su mokinio tėvais.

Mokinių savivalda

Mokykloje kasmet mokiniai renka mokinių prezidentą ir senatą, kurį sudaro mokinių atstovai iš skirtingų klasių. Tai kūrybiška, iniciatyvi komanda, aktyviai dalyvaujanti mokymo organizavimo procesuose, atstovaujanti mokinių interesams, siekianti mokyklos mokinių gyvenimą padaryti įdomesnį ir smagesnį.

Tarptautinių projektų ir mainų gausa

Klaipėdos licėjaus mokiniai ir mokytojai jau daug metų dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir įvairiose mainų programose. Buvo aplankyta daug šalių – Austrija, Italija, Vokietija, Suomija, Prancūzija, Ispanija, Turkija, Portugalija ir kt. Tokių projektų nauda didžiulė : mokiniai, tobulindami savo užsienio kalbų įgūdžius, gyvai susipažįsta su skirtingų šalių kultūromis, per įvairiausias integruotas meno, inžinerijos, socialines ir sportines veiklas ugdo savo kūrybiškumą, socialines emocines kompetencijas, o pedagogai aktyviai perima ir parveža į Klaipėdos licėjų geriausių Europos mokyklų patirtį.
Tarptautinės mokinių mainų programos padeda mokytis kalbų gyvai, geriau pažįstant tos kalbinės aplinkos kultūrą. Klaipėdos licėjaus vadovų ir užsienio kalbų mokytojų iniciatyva vyksta mokinių ir mokytojų mainai bei bendradarbiavimas su geriausiu Pietų Italijoje, Sicilijoje, veikiančiu Termini Imerese Nicolo Palmeri gamtos mokslų licėjumi, Prancūzijoje garsiu Paryžiaus licėjumi, Suomijos Lapenranta licėjumi, Anglijos St. Edmunds privačiu koledžu, Hallfieldo ir King E‘dvards privačiomis mokyklomis.

Mokytis į Europos šalis vyksta ir mokytojai

Dalyvavimas tarptautiniuose ES projektuose – puikios galimybės tobulėti ne tik mokiniams, bet ir mokytojams. Toks ES projektas kaip „Mokymo proceso modernizavimas – gyvybiškai svarbus šiuolaikinės europietiškos mokyklos veiksnys“ suteikė galimybę savo profesines kompetencijas tobulinti net 18 įvairių mokomųjų dalykų pedagogų, dirbančių 1-12 Klaipėdos licėjaus klasėse. Taip pat Klaipėdos licėjaus vadovai ir mokytojai vykdė stebėsenos vizitus geriausiose Europos mokyklose. Kadangi mokymai Europos šalyse vyksta anglų kalba, licėjaus pedagogai gilindami metodines žinias kartu tobulina ir savo anglų kalbos įgūdžius. Tai itin svarbu Klaipėdos licėjaus pedagogams, šalia valstybinės bendrojo ugdymo programos vykdantiems ir tarptautinio bakalaureato (IB) programą, kurios mokymas vyksta anglų kalba. Visi IB programoje pasiruošę dirbti Klaipėdos licėjaus pedagogai dalyvavo net 31 profesinio vystymosi kursuose įvairiose Europos šalyse, lankė intensyvius anglų kalbos mokymo kursus Lietuvoje ir užsienyje, gavo sertifikatus, patvirtinančius jų kvalifikaciją dirbti pagal Tarptautinio bakalaureato programą. Taip pat beveik visi pedagogai dalyvavo stebėsenos vizituose užsienio mokyklose, kuriose ši programa sėkmingai vykdoma, susipažino su mokyklų, vykdančių IB programas, ugdymo praktika. Mokytojai patirties sėmėsi Suomijoje, Anglijoje, Danijoje, Švedijoje, Italijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Belgijoje ir kt.
Su Suomijos, Prancūzijos ir Anglijos tarptautinio bakalaureato programą vykdančiomis mokyklomis bendradarbiavimas vyksta iki šiol.

Maitinimas

Mokykloje tiekiamas tik šviežias ir įvairus maistas. Ypatingas dėmesys skiriamas produktų derinimui.
Vaikams, turintiems alergijų, netoleruojantiems tam tikrų produktų, šeimose pasirinkusiems kitą valgymo filosofiją, sudaromas atskiras mitybos planas.

Užsienyje gyvenančių vaikų ugdymas

Klaipėdos licėjus nuotoliniu būdu organizuoja užsienyje gyvenančių lietuvių emigrantų bei mišrių šeimų vaikų ugdymą pagal Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo programas. Mokiniams, besimokantiems nuotoliniu būdu pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, yra išduodamas pradinės ar pagrindinio ugdymo klasės baigimo arba baigus visą ugdymo pakopą – pradinio arba pagrindinio ugdymo pakopų baigimo pažymėjimai.
Klaipėdos licėjus organizuoja ir atskirų mokomųjų dalykų (matematikos, lietuvių k. ir kt.) mokymą nuotoliniu būdu. Toks mokymas reikalingas vaikams, kurie užsienyje lanko vietines mokyklas, bet ateityje planuoja grįžti į gyventi į Lietuvą ir lankyti lietuvišką mokyklą.
Mokymas organizuojamas pagal individualius vaiko ugdymo(si) poreikius, sudarant individualų ugdymo(si) planą. Pamokos vyksta pagal iš anksto suderintą tvarkaraštį. Mokinio šeimai lankantis Lietuvoje, mokiniui sudaroma galimybė dalyvauti pamokose, organizuojamose Klaipėdos licėjuje tiesioginio kontakto su mokytoju būdu.
Mokiniai aprūpinami vadovėliais ir kitomis mokymosi priemonėmis ir pratybų sąsiuviniais.