Informacinių technologijų (IT) specialybė šiandien yra viena populiariausių ir brangiausiai apmokamų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose informacinių technologijų studijų programas kasmet renkasi vis daugiau jaunų žmonių. Kokių savybių reikia žmogui norint sėkmingai realizuoti save IT srityje? Ar ši specialybė turi amžiaus limitą ir ar mūsų švietimo sistema pasirengusi parengti sėkmingus IT specialistus?
IT specialistams būtinas įgimtas ar gerai išvystytas loginis mąstymas
Su mokiniais Klaipėdos licėjuje dirbanti dr. Ilona Rupšienė teigia, kad išugdyti gerą IT specialistą nėra lengva užduotis, nes norint siekti sėkmės šioje srityje, žmogui reikalingos ir tam tikros įgimtos asmeninės savybės.
„Programavimas yra daugelio IT specialybių pagrindas. Tam, kad jaunas žmogus taptų sėkmingu specialistu šioje srityje, jis turi turėti įgimtą ar gerai išvystytą loginį mąstymą. Jauniausiems savo mokiniams, kurie tik pradeda mokytis programavimo, aš visuomet siūlau užrašyti arba žodžiais nusakyti kiaušinio virimo algoritmą. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai – niekinis dalykas, tačiau pagal tai, kiek privalomų atlikti veiksmų gali įvardinti mokinys tam, kad tinkamai išvirtų kiaušinį, galima spręsti ir apie jo atidumą ir loginį mąstymą atliekant programavimo užduotis“, – mintimis dalijosi pedagogė.
Mokiniai žiniomis lenkia ir mokytojus
Klaipėdos licėjuje dirbanti dr. Ilona Rupšienė praėjusiais metais leidinio „Reitingai“ pripažinta kaip geriausiai Lietuvoje mokinius informacinių technologijų išmokanti mokytoja. Jos auklėtiniai ne kartą yra tapę nacionalinių informatikos olimpiadų prizininkais ir ne vienas iš jų savo profesinį kelią vėliau susiejo su informacinių technologijų sritimi. Visgi labiausiai pedagogę džiuginą tokie mokiniai, kurie žiniomis dar mokykloje pralenkia savo mokytoją.
„Kaip ir mokantis bet kokio dalyko, pagrindinė sėkmės paslaptis yra darbas ir motyvacija. Motyvuotas ir darbštus žmogus dažniausiai pasiekia daug daugiau nei vien tik turintis gabumus kažkokiai sričiai. Šiandien tikrai pasitaiko atvejų, kai mokiniai dar būdami mokykloje IT žiniomis pralenkia ir mokytoją. Mane asmeniškai, tokie atvejai džiugina labiausiai, nes padeda pasitempti ir pačiam pedagogui. Be to, tai parodo, kad tau kaip mokytojui pavyko jaunam žmogui suteikti tinkamos motyvacijos labiau gilintis į tavo mokomą sritį”, – teigė dr. I. Rupšienė.
Ir humanitarai turi perspektyvų IT srityje
Pasak dr. I. Rupšienės, jauni žmonės, kurie yra linkę į humanitarinius mokslus, o matematika nėra jų stiprioji pusė, šiandien taip pat turi plačias galimybes sėkmingai įsitvirtinti IT sferoje.
„IT sritis šiandien yra labai plati. Jei žmogus nėra gabus programavimui, jis save gali realizuoti IT projektų administravimo, skaitmeninio dizaino, 3D grafikos ir kitose su technologijomis susijusiose profesijose. Asmeniškai tikrai žinau gražių pavyzdžių, kuomet humanitarinius mokslus baigę studentai vėliau tapo sėkmingais IT projektų vadovais“, – teigė Klaipėdos licėjaus IT mokytoja dr. I. Rupšienė.
Informacinių technologijų pradedama mokyti pradinėse klasėse
Kaip teigė dr. I. Rupšienė, šiandien vaikai su technologijomis susiduria daug anksčiau nei ankstesnės kartos, todėl jų vartojimą perpranta daug paprasčiau. Pasak pedagogės, šių dienų bendrojo ugdymo švietimo programos vaikams leidžia pakankamai anksti susipažinti su programavimo pagrindais, todėl mokiniai jau ankstyvame amžiuje gali įsivertinti, kiek ši sritis jiems yra patraukli.
„Klaipėdos licėjuje mokiniai su IT sritimi susipažįsta jau pradinėse klasėse. Nuo 5-os klasės jau pradedama mokyti blokinio programavimo pagrindų, septintoje klasėje susipažįsta su HTML ir CSS pagrindais kurdami nesudėtingus internetinius puslapius, o 8-os klasės mokiniai jau mokosi programuoti „C++“ programavimo kalba. Tuo tarpu tarptautinio bakalaureato klasių mokiniai mokosi programuoti „Java“ kalba. Licėjuje nuo 5 klasės mokomasi ir robotikos mokslų, kurie taip pat padeda greičiau suprasti technologijų veikimo ir kūrimo niuansus. Mokiniai šią sritį gali pasimatuoti pakankamai ankstyvame amžiuje ir taip geriau suvokti, ar IT sfera yra jų tolimesnis kelias“, – teigė I. Rupšienė.
Pasak mokslų daktarės, Klaipėdos licėjuje taikoma ugdymo sistema leidžia išlaikyti ir tinkamą ugdymo tęstinumą, kuris padeda technologijų ir programavimo sritį pažinti nuo pat jos pagrindų.
„Anksčiau mokyklose mes turėjome ribotas technines galimybes ir labai siaurą IT kursą, kuris mus supažindindavo tik su nedidele šios srities niuansų dalimi. Šiandien pakankamai anksti susidurdami su IT mokslu mokiniai turi daug geresnes sąlygas ir ilgesnį laiko tarpą iš pagrindų pažinti technologijas bei suvokti, kokie iššūkiai jų laukia ateityje pasirinkus IT specialybę“, – teigė dr. I. Rupšienė.
Programuotojai turi neoficialų darbo stažo limitą
Kaip teigia dr. I. Rupšienė, IT specialybė turi niuansų, kuriuos turėtų įsivertinti kiekvienas jaunas žmogus prieš rinkdamasis karjeros kelią šioje srityje.
„Programuotojo darbas reikalauja daug kruopštumo ir atidumo. Taip pat tai yra labai sėslus darbas. Todėl kiekvienas siekiantis sėkmės šioje srityje turi įsivertinti, ar jo asmeninės charakterio savybės yra tinkamos šiai profesijai. Tikriausiai, meniškai ir vietoje nenustygstančiai asmenybei tokia profesija nebus tinkamiausias pasirinkimas“, – teigė pedagogė.
Pasak mokslų daktarės I. Rupšienės, IT srityje dirbantys programuotojai turi ir savo neoficialų darbo stažo limitą.
„Kalbant konkrečiai apie programuotojo profesiją, ji reikalauja nuolatinio tobulėjimo ir mokymosi. Technologijos keičiasi pakankamai sparčiai, todėl norint likti konkurencingu šioje srityje privalu nuolat mokytis ir sekti naujausias tendencijas. Visgi mūsų smegenys laikui bėgant tampa mažiau imlios informacijai. Todėl šioje srityje vyrauja panašūs į sporto pasaulį dėsniai. Net jei krepšininkas sėkmingai žaidė 15-20 metų, jis vis vien privalo galvoti apie trenerio karjerą ar kitą poziciją sporto srityje, kurioje nebereikėtų atlaikyti tokių fizinių krūvių. Taip pat ir IT programavime vyrauja panašus darbo stažo limitas, po kurio daugelis programuotojų susimąsto apie darbo pozicijos keitimą panašioje, tačiau mažiau imlumo naujovėms reikalaujančioje srityje“, – mintimis dalijosi dr. I. Rupšienė.