Keliais sakiniais aprašyti susitikimą su Aleksu Eugenijumi Kulviečiu rimtas iššūkis. Nors Klaipėdos licėjaus ispanų kalbos mokytojas pristatydamas savo šeimos istoriją net keletą kartų pabrėžė, jog jis tik paprastas žmogus, bet jo visuomeninės veiklos byloja kitaip. Tęsiama dar XVI a. pradžią menanti vieno lietuvių raštijos pradininkų, kultūros veikėjo Abraomo Kulviečio savo palikuonims tarsi paveldėjimas perduota veikla. Nors Kulviečių šeimos likimas nelepino, jiems teko trauktis iš Lietuvos, tačiau lietuviškumo puoselėjimas niekada neišblėso. Gimęs ir užaugęs Kolumbijoje Aleksas Eugenijus Kulvietis nepamiršo savo lietuviškų šaknų. Dar gyvendamas toli nuo Lietuvos jis ėmėsi gaminti koplytstulpius. Kryždirbystę jis pamilo radęs savo senelio skrynioje saugotus brėžinius, jau pagamintus kryželius. Šiandien mes galime džiaugtis ne viena surengta paroda, kurioje eksponuojami ne tik Alekso, bet ir jo senelio darbai, dalyvavimu Pasaulio lietuvių bendruomenės veiklose.
Ačiū, Aleksai, kad dalinatės savo istorija, ačiū, kad esate puikiu pavyzdžiu, skatinančiu mylėti ir puoselėti savo kultūrą.
