Ar gali šiandien lietuvių kalbos pamoka mokykloje prasidėti nuo populiarių „Tik Tok“ vaizdelių peržiūrų? Ugdymo specialistų teigimu, norint pasiekti XXI a. vaikų protus, šiandien yra būtina išeiti už tradicinės ugdymo programos rėmų ir į mokymo procesą įtraukti šiuolaikinės žiniasklaidos kanalus, socialinius tinklus bei pop kultūros elementus.
Mokiniai kelia egzistencinius klausimus
Kartą Klaipėdos licėjaus dvyliktokas, klasei analizuojant J. Kunčino romano „Tūla“ fragmentą apie tai, kokią ją prisimena pasakotojas, pastebėjo, kad jau 12 pamokos minučių mokiniai aiškinasi ištrauką apie karmino dėmę ant chaki spalvos Tūlos sijono. Šia replika jis lietuvių kalbos mokytojos Ramunės Galdikienės tarsi norėjo paklausti: kokia viso to prasmė?
Pasak pedagogės, mokiniams dažnai kyla panašių prasmės klausimų ir iš kitų disciplinų. Pavyzdžiui, kodėl jiems naudinga mokytis tokių temų kaip pirmykštės funkcijos ir neapibrėžtinis integralas, homozigotos, heterozigotos ar hemizigotos, Sarbievijaus odės ar indukuotos elektrovaros priklausomybės nuo magnetinio srauto kitimo greičio/rėmelio ploto/apvijų skaičiaus.
Šie mokinių egzistenciniai klausimai tapo mokytojos pranešimu, kuriame svarstoma apie tai, kad šiuolaikinių vaikų raštingumą, kritinį mąstymą ir komunikacijos kompetencijas galima ugdyti pasitelkiant kuo įvairesnius šiuolaikinės kultūros, publicistikos ir informacinių šaltinių elementus.
Kaip teigia Klaipėdos licėjaus mokytoja–ekspertė R. Galdikienė, atlikdami dabartinių ugdymo programų auditą, specialistai formuluodami išvadas dažnai pastebi, kad didžioji šiandienos ugdymo programos užduočių dalis retai skatina mokinių smalsumą, įsitraukimą, kūrybiškumą ar pažinimo džiaugsmą. Todėl, pasak ugdymo ekspertės, natūralu, kad mokiniams dažnai kyla klausimų apie mokymosi proceso prasmingumą.
„Juk pedagogai moko vaikus tam tikrų kompetencijų. Visų pirma, gebėjimo prasmingai dirbti reikiamu momentu. Todėl jei mokiniams kyla mokymosi prasmės klausimas, tai reiškia, kad mokymo programa neatliepia jų poreikių“, – teigia pedagogė.
Privalomų literatūros autorių sąraše – vos du gyvi rašytojai
Pasak lietuvių kalbos mokytojos R. Galdikienės, jau daugelį metų nusistovėjusiame privalomų literatūros autorių sąraše galima rasti vos du gyvus rašytojus.
„Tai atskleidžia, kad mes realiai mokome vaikus apie praeitį. Mokome juos istorijos, kuri šiandieniame kontekste jiems gali atrodyti visiškai neaktuali. Tačiau istorija vystosi spirale. Juk praeitis turi savybę atsikartoti, todėl itin svarbu ją susieti su dabartimi, atskleidžiant praeities kūrinių aktualumą šiandieniame kontekste“, – kalba R. Galdikienė.
Klaipėdos licėjaus pedagogės teigimu, visus 28 darbo metus ji rūpinasi ugdymo turinio integralumu. Mokydama pažinti ir suprasti literatūrą, kuri beveik šimtu procentų šiuolaikiniam jaunimui atrodo kaip „pasenusi“, R. Galdikienė ieško sąsajų ne tik su daile, muzika, teatru, bet ir su dabarties aktualijomis, kurias puikiai atskleidžia žiniasklaida.
Mokymasis apie praeitį per šių dienų aktualijas
„Šiemet vieną pamoką, įkvėpta rytinio radijo laidos pasakojimo, pradėjau nuo istorijos, kaip dvi amerikietės privertė nusišypsoti Didžiosios Britanijos karaliaus sargybos atstovą, o vėliau įkėlė vaizdo įrašą į socialinį tinklą „Tik Tok“ ir tuo, kaip šis nuotykis baigėsi sargybiniui. Tuomet paskaitėme straipsnį apie karališkajai sargybai taikomas taisykles. Kadangi šią medžiagą pasitelkiau ne vien linksmesnei pamokos pradžiai, o konkrečiam tikslui, tai netrukus šia informacija buvo galima remtis plėtojant samprotavimo rašinio temos „Ką gali juokas“/„Juoko galia“ įžanginę ir pabaigos dalį“, – teigia ugdymo specialistė.
Taip pat R. Galdikienė sako, kad tam tikrus istorinius literatūros kūrinius galima interpretuoti ir per populiariosios muzikos kūrinių idėjinių žinučių prizmę. Todėl jos pamokose Balio Sruogos „Dievų miškas“ gali būti nagrinėjamas siejant su vokiečių sunkiojo roko grupės „Rammstein“ daina „Deutschland“, Antano Baranausko „Anykščių šilelis“ – su Vido Bareikio repu, o Jono Biliūno novelės „Vagis“ literatūriniai sprendimai tyrinėjami pasitelkiant grupės „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ hitą „Mažulė“.
Svarbu ugdyti ir komunikacinį raštingumą
Pasak Klaipėdos licėjuje dirbančios R. Galdikienės, šiuolaikinius vaikus itin svarbu mokyti ne tik kalbinio ar literatūrinio, bet ir komunikacinio raštingumo.
„Žiniasklaida yra dabarties komunikacijos atspindys. Todėl norint gerinti šiuolaikinių mokinių raštingumą, svarbu aiškiai suvokti šiandieninės žiniasklaidos tendencijas. Siekdama stiprinti vaikų komunikacijos kompetencijas, kartais mokinius kviečiu diskutuoti perskaičius Kristinos Sabaliauskaitės, Vytauto Landsbergio, Tomo Sinickio ir kitų publicistų straipsnius ar pasisakymus žiniasklaidoje. Taip siekiame aptarti ne tik šių straipsnių rašytinę kultūrą, bet ir siejame autorių išsakytas mintis bei patirtis su literatūros klasikų kūriniais“, – teigia pedagogė.
Kaip teigia R. Galdikienė, šiuolaikiniame informacijos gausos amžiuje jaunąją kartą būtina mokyti tinkamai atsirinkti informacijos šaltinius, mokėti juos vertinti kritiškai ir objektyviai.
„Pamokų metu drauge su mokiniais nagrinėjame ir įvairius žiniasklaidos straipsnius apie aktualius šiandienos įvykius, karą Ukrainoje, Lietuvos ir užsienio ministrų, prezidentų pasisakymus įvairiomis temomis. Itin įdomūs yra kai kurių politikų bandymai interpretuoti kai kuriuos literatūros kūrinius, pavyzdžiui, Džordžo Orvelo „Gyvulių ūkį“ ar pasakojimą apie baroną Miunhauzeną. Toks ugdymo modelis moko ne tik suvokti literatūrą ar publicistinio kūrinio turinį, bet ir kritiškai atsirinkti skaitomą informaciją“, – teigia pedagogė.
Komunikacijos profesionalai pasitelkiami mokinių raštingumo ugdymui
Pasak R. Galdikienės, jos pasirinkta mokymo metodika tikrai nėra atsakymas, sprendžiant šiandien itin aktualų klausimą, kokią mokymo metodiką reikėtų taikyti šio tūkstantmečio vaikams.
„Dėmesys publicistikai ugdymo procese tikrai neišspręs visų mokymosi problemų, tačiau šiuolaikinėmis komunikacijos priemonėmis ir profesionalais tikrai verta pasiremti lavinant mokinių bendrąjį raštingumą ir kompetencijas, kritinį mąstymą bei pilietinę laikyseną“, – kalba ugdymo ekspertė.
Grįžtant prie pamokos apie „Tūlą“ situacijos bei mokymosi prasmės klausimo, R. Galdikienė teigia, kad mokiniams atsakymą į užduotą klausimą pateikė pamokos pabaigoje.
„Atvirai pasakius į klausimą atsakiau ne iš karto, o pamokos pabaigoje. Atsakiau, kad net ir tai, kad atidžiai išnagrinėję nedidelę kūrinio ištrauką jie savo žodyną praturtino dviem naujais žodžiais „karminas“ ir „chaki“, jau yra mokymosi įprasminimas“, – atsakė Klaipėdos licėjaus pedagogė.
Can a lithuanian language lesson begin with a viewing of a “Tik Tok” video? According to education specialists, if the desired outcome is meeting the needs of 21st century children’s minds – it is vital to go beyond the boundaries of traditional education programs, and include modern journalism channels, social media as well as elements of pop culture.
Students raise existential questions
Once, a Klaipėda lyceum senior took note of the fact that, while the class was analysing an excerpt from J. Kunčinas’ novel “Tūla” where the narrator is describing how he sees the protagonist, the students had been discussing why Tūla had had a red carmine stain on her khaki skirt for 12 minutes of class time. This was a way for the students to indirectly ask Ramunė Galdikienė – what was the point of that?
According to the teacher, students often have these or similar questions in other disciplines as well. For example – why is it useful to study topics such as displaystyle functions, indefinite integrals, homozygotes, heterozygotes or hemizigotos, Sarbievijus’ Odes or inductive electromotive force’s dependence from changes in speed/frame area/transformer winding in the magnetic flow rate.
These existential questions raised by the students became the teacher’s announcement, where she pondered on the subject of modern children’s literacy, critical thinking and communication competencies which can be nurtured using various sources of learning – today’s culture, publications and information sources.
According to the Klaipėda lyceum teacher-expert R. Galdikienė, as we conduct an audit of today’s education programs, specialists often make the conclusions that the way education is conducted nowadays rarely ever inspires or satisfies the students’ curiosity, engagements, creativity or joy of discovery. That is why, according to the education specialist, it is natural that students often have questions about the meaningfulness of the learning process.
“Afterall, teachers teach students in order for them to gain specific competencies. Firstly, the ability to perform meaningful work at any given moment. This is why, if students have questions about the meaningfulness of their education, it is because the educational system does not correspond to their needs” – states the teacher.
Mandatory literature list only has two living authors
According to the lithuanian language teacher R. Galdikienė, only two living authors are included in the mandatory literature reading list.
“This reveals to us that we are teaching students more about the past. We are educating them on the subject of history that, to them, in this day and age’s modern context can seem out of place, and dated to them. However, history evolves in a spiral – the past has a tendency to repeat itself, and that is why it is crucial to connect it to the present, revealing the importance of past literary works’ relevance in today’s context.” – says R. Galdikienė.
According to Klaipėda lyceum teacher, she has been making sure that the education content is integrated. When teaching students to understand and better comprehend literature which, almost 100%, seems “dated” to the current youth, R. Galdikienė searches for connections to art, music, theatre and today’s important topics of discussion which can be revealed and expanded on by journalism.
Learning about the past through the news of today
“This year, I started one of my lessons with a retelling of a story about a video from ‘Tik Tok’ in which two American ladies made a Great Britain Royal guard smile and then uploaded the video to ‘Tik Tok’, and I made sure to include the conclusion of the story – how it all ended for the guard.We then read an article on the subject of the varying rules that the Royal guard must obey by. As I had used this material not only to brighten the mood of the class but also in order to illustrate a specific point I soon informed the students that they could use the researched information in order to develop their ideas for the introduction and conclusion of an expository essay themed ;What can laughter achieve”/The power of laughter’.” – stated the teacher specialist.
R. Galdiekienė also stated that some historical literature pieces can be interpreted through the prism of messages carried by modern pop music songs. That is why her Balys Sruoga’s “Forest of the gods” can be analysed in tandem with the German metal band “Rammstein” song “Deutschland”, Antanas Baranauskas’ “The Forest of Anykščiai” – Vidas Bareikis’ rap song; as for Jonas Biliūnas’ literary solutions in his novella “Thief”can be explored while utilising the hit song “Little girl” by “Antique Kašpirovisky’s teeth”.
It is important to facilitate communication literacy
According to R. Galdikienė who works in Klaipėdos lyceum, today’s children must be taught not only verbal or literary literacy, but communication literacy as well. “Journalism is the reflection of today’s communication. That is why, if our goal is to improve the literacy of today’s students, we must clearly comprehend the tendencies of today’s journalism. In an attempt to
strengthen the children’s communication competencies, I sometimes invite students to a discussion after having read articles and opinion pieces by Kristina Sabaliauskaitė, Vytautas Landsbergis, Tomas Sinickis. This is how we’re planning to not only discuss the writing culture within these articles, but to also connect these opinion pieces to classic literary pieces.” – stated the pedagogue.
According to R. Galdikienė, in this day and age of information oversaturation the young generation must be taught to differentiate between sources of information – they must know how to assess them critically and objectively.
“During lessons my students and I analyse various newspaper articles about today’s events, war in Ukraine, Lithuanian and foreign ministers, presidents and their opinion on various topics. Some of the attempts made by politicians trying to interpret literary works, like George Orwell’s “Animal farm” or a story about Baron Minhauzen are especially entertaining. This type of education model teaches the students to not only comprehend literary pieces or the content of a journalist’s article, but to also critically assess what type of information is being read: – stated the teacher.
Communication professional are utilised when nurturing students’ literacy
According to R. Galdikienė, the method of teaching she has chosen is definitely not the answer to the important question of what is the best method of teaching for children of this millenia.
“Attention to journalism during the educational process is definitely not going to resolve all the learning problems students might have, however, it is crucial that modern means of communication and professionals are utilised while nurturing the students’ general literacy and competencies, critical thinking and citizenship.” – said the educational specialist.
As we return to the lesson during which the aforementioned “Tūla”situation had taken place – R. Galdikienė stated that she answered the students at the end of the class.
“To be honest, I did not answer the question outright – I waited for the end of the class. I answered that if, during the process of careful analysis of a small piece of text, they had gained two words in their vocabulary – “carmine” and “khaki” – that that, too, was already a meaningful part of their learning process.” – the Klaipėda lyceum teacher stated.