Ugdymas

Misija

Siekti, kad kiekvienas licėjaus vaikas būtų asmenybė, trokštanti pažinti, gebanti kurti, išsiskirianti pasiekimais.

Ugdymo tikslai

  • Ugdyti smalsią, kūrybingą ir aktyvią asmenybę.
  • Ugdyti ir stiprinti asmens laimei ir sėkmei svarbius gebėjimus.
  • Atskleisti ir plėtoti vaikų talentus, kurie padėtų pasiekti išskirtinių pasiekimų.

Vertybės

Savarankiškumas. Mes tikime, kad kiekvieno vaiko intelektinis augimas prasideda nuo gebėjimo savarankiškai ieškoti sprendimų, turėti savo nuomonę, mokėti išgirsti kitas nuomones ir ieškoti konsensuso.

Darbštumas. Ateitis prasideda dabar. Ugdydami ateities lyderius turime suformuoti teisingą požiūrį, kad geriausiems rezultatams pasiekti reikia ilgalaikių tęstinių pastangų ir pasišventimo.

Draugiškumas. Vaikai anksti turi suprasti ir pajausti, kad gyvenime jie visada pasieks daugiau veikdami drauge su kitais, kad kiekvieno indėlis sustiprės, jei bus puoselėjami draugiški, pagarbūs ir etiški bendradarbiavimo santykiai.

Pilietiškumas. Įsipareigojimas ir rūpestis kitais yra raktas į sėkmę. Jei vaikai anksti išmoks elgtis su kitais taip, kaip norėtų, kad elgtųsi su jais, formuosis atsakingas požiūris į savo veiksmų pasėkmes – pilietiškumo pagrindas.

Pedagogai

  • Gerbia, stengiasi išgirsti ir suprasti kiekvieną vaiką.
  • Rūpestingi, paslaugūs, atidūs, nuoširdūs, kantrūs.
  • Kalba tyliai, ramiai, visada su šypsena ir gera nuotaika.
  • Aukšto pedagoginio meistriškumo, kūrybiški, nuolat besimokantys.

Esminės ugdymo nuostatos

Vaikas – ugdymo centras.

Į kiekvieną problemą, faktą, reiškinį žvelgiame iš vaiko pozicijų, jo akimis, remdamiesi jo patirtimi.

Ugdymas moksliškai pagrįstas.

Ugdymo procesą organizuojame remiantis naujausiais šalies ir užsienio šalių mokslininkų vaiko raidos tyrimais, moksliškai pagrįstomis ir ugdymo praktikoje patikrintomis ugdymo metodikomis ir technologijomis. Didelį dėmesį skiriame Jungtinės Karalystės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo patirčiai.

Integralumas.

Vaikų suvokimas ir mąstymas yra nesuskaidyti, visuminiai. Todėl ugdymo turinys – integralus ir atitinka tam tikro amžiaus tarpsnio vaiko raidos ypatybes. Integraliai ugdome vaiko mąstymo galias, jo kalbinę, vaizdinę, vaidybinę raišką, estetinę nuovoką, sveikos gyvensenos įgūdžius. Visuminis ugdymo proceso integralumas užtikrina įvairių vaiko galių plėtotę ir visų ugdymo sričių darną.

Kontekstualumas.

Kadangi kiekvienam vaikui yra svarbios sąsajos su realiu gyvenimu, įgyvendinat ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas didelį dėmesį skiriame ugdymo turinio kontekstualumui. Vaikų ugdymas organizuojamas pagal pasirinktas vaikams aktualias temas, kurios atskleidžiamos per integruotas įvairias akademines, menines ir sportines veiklas. Siekiame kiekvieną temą vaikui pateikti įdomiai, aktualiai ir prasmingai. Mokome to, kas vaikui yra reikšminga.

Į vaiko sėkmę orientuotas ugdymas(is).

Ugdymo(si) procesas yra organizuojamas taip, kad kiekvienas vaikas nuolat galėtų patirti sėkmę. Ugdymo turinį ir metodus parenkame atliepiant kiekvieno vaiko gebėjimus ir asmenybinę brandą. Taikydami H. Gardnerio daugialypio intelekto modelį bei kitas inovatyvias vaiko pažinimo bei jo asmeninės pažangos vertinimo metodikas, pedagogai kiekvienam vaikui ir jo tėvams padeda atpažinti ir atskleisti vaiko asmenybės prigimtį ir per atitinkamai pritaikytą mokymo turinį ir metodus padėti vaikui savo tempu siekti maksimalių intelektualinio augimo ir asmenybinės brandos rezultatų. Taip padedame kiekvienam vaikui nuolat patirti sėkmę, užtikrinti gerą jo psichologinę savijautą ir stiprinti pasitikėjimą savimi.

Žaidimas – kaip ugdymo(si) metodas.

Žaidimas turi esminę reikšmę ankstyvajai vaiko raidai. Ypač vaiko smegenims bręsti padeda toks žaidimas, kurį vaikui kurti padeda pedagogas. Žaidimo metu vaikas mokosi stebėdamas, klausydamas, mėgdžiodamas, atkartodamas ir pats aktyviai dalyvaudamas kūrybiniame žaidimo procese. Taip žaidžiant, palaipsniui bręsta vaiko motyvacija ir gebėjimas mokytis. Plėtojant žaidimų siužetus pedagogas pasirūpina žaidimo emocingumu, jo struktūra ir prasme, reikšminga vaiko psichologinei patirčiai. Žaidimų metodu ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikai demonstruoja aukštesnius akademinius pasiekimus (Grey, 2015).

Vaizduotė.

Tai – tiltas jungiantis ikimokyklinį ir pradinį ugdymą. Kuo lakesnė ikimokyklinuko vaizduotė, tuo lengviau jam įsitraukti į mokymosi veiklas ir kurti konstruktyvų dialogą su suaugusiuoju. Dėl to ikimokykliniame amžiuje per žaidimą, jo metu prisiimtus įvairius socialinius vaidmenis, tyrinėjimą, integruotas kūrybines veiklas, sudarome visas galimybes vaizduotės plėtojimui(si).

Socialinis ir emocinis ugdymas (SEU).

Realizuodami „LIONS QUEST“ programą ugdome mokinių savimonę, atsakingų ir konstruktyvių sprendimų priėmimą, pozityvių santykių formavimą, veiksmingą konfliktų sprendimą, socialinį sąmoningumą ir emocijų bei elgesio valdymą siekiant savo tikslų.

Akademiniai gebėjimai.

Tai – svarbi ugdymo sritis. Akademinius gebėjimus ugdome taikant Jungtinės Karalystės geriausių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų patirtį bei Klaipėdos licėjaus autorinę ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą. Joje didelis dėmesys skiriamas pagrindinėms akademinio mokymosi sritims – matematikai, skaitymui, rašymui, moksliškam pasaulio pažinimui ir užsienio kalbų mokymuisi.

Ugdymo tęstinumas.

Skirtingo amžiaus vaikų ugdymo programos dera tarpusavyje. Vaikui pereinant iš vienos ugdymo pakopos į kitą yra užtikrinamas ugdymo tęstinumas. Tai pedagogams leidžia geriau pažinti vaiką, kaip besimokantįjį, ir kasmet vis tiksliau atliepti jo ugdymo(si) poreikius bei sudaryti palankesnes sąlygas jo asmenybės raidai. Todėl ne vaikui reikia prisitaikyti prie mokykloje taikomos ugdymo sistemos, bet ugdymo sistema vis labiau prisitaiko prie vaiko.

Vaikai priešmokyklinio ugdymo klasę baigę Mažajame Klaipėdos licėjuje nuo pirmos klasės mokymąsi galės tęsti Klaipėdos licėjaus pirmoje klasėje.

Ugdymo turinys

Mažajame Klaipėdos licėjuje ugdomi 2-6 metų vaikai pagal autorinę Klaipėdos licėjaus parengtą ugdymo programą, kuri remiasi Jungtinės Karalystės ankstyvojo amžiaus bendrąja ir priešmokyklinio ugdymo programomis, adaptuotomis vaikų ugdymui(si) Lietuvoje.

Visa ugdymo sistema orientuota į visapusišką vaiko ugdymą, atliepiant individualius vaiko poreikius. Visame ugdymo procese, remiantis H. Gardnerio daugialypio intelekto modeliu, taikoma skirtingų mokymosi stilių metodika.
Užsiėmimuose daug įvairios eksperimentinės, pažintinės-kūrybinės veiklos, ugdymo(si) procesas dinamiškas, žaismingas ir įdomus.

Ugdomos šios vaiko pažinimo sritys: kasdieniai gyvenimo įgūdžiai, fizinis aktyvumas, emocijų suvokimas ir raiška, savireguliacija ir savikontrolė, savivoka ir savigarba, santykiai su suaugusiaisiais, santykiai su bendraamžiais, sakytinė kalba, rašytinė kalba, užsienio kalbos, moksliškas pasaulio pažinimas, skaičiavimas ir matavimas, muzika, šokis, vaidyba, vizualinė raiška ir estetinis suvokimas, problemų sprendimas, tyrinėjimas, kūrybiškumas, iniciatyvumas, atkaklumas, mokėjimas mokytis.

Kokius gebėjimus ugdome?

Harvardo universiteto profesorius ir Inovacijų laboratorijos vyriausiasis ekspertas dr. Tony Wagner išskiria 7 svarbiausius gebėjimus sėkmei ateities pasaulyje pasiekti. Teisingai ugdomi vaiko gebėjimai leidžia lengvai įsisavinti žinias, suvokti jų prasmę ir taikymo galimybes bei šias žinias integruoti ir kurti naujas bendradarbiaujant, veikiant kartu. Mes Harvardo universiteto profesoriaus Dr. Tony Wagner išskirtus gebėjimus laikome itin svarbiais ir jų ugdymui skiriame didžiausią dėmesį.

Kritinis mąstymas ir problemų sprendimas.

Kritinis mąstymas ugdomas aktyviai tyrinėjant save ir aplinką, įvaldant tyrinėjimo būdus (stebėjimą, bandymą, tyrinėjimą), skatinant mąstymą ir samprotavimą apie tai, kodėl kas nors vyksta, kodėl vyksta taip, o ne kitaip, ką pastebėjo, atrado, pajuto, patyrė. Taip pat kritinis mąstymas ugdomas skatinant įveikti kasdienius iššūkius ir sunkumus, aiškinantis, kodėl jie kilo, suvokiant savo ir kitų ketinimus, ieškant tinkamų sprendimų, ką nors išbandant, tyrinėjant, aiškinantis, bendradarbiaujant, pradedant matyti priimtų sprendimų pasėkmes. Taip ugdome kritiškai mąstančią ir naujų sprendimo būdų ieškančią asmenybę.

Bendradarbiavimas ir lyderystė.

Ugdant lyderystę vadovaujamės nuostata, kad kiekvienas vaikas gali būti lyderiu (Havard, 2014) , todėl svarbu nuolatinis mokymasis iš patirties bei refleksija. Ugdant vaikų lyderystę skatiname jų pasitikėjimą kitais, atvirumą, empatiją, pagarbą ir gebėjimą suprasti kitus, palaikyti gerus santykius su kitais. Mokome bendravimo ir bendradarbiavimo, būti atsakingiems, spręsti problemas, numatyti būsimas priimtų sprendimų pasėkmes. Mums svarbu, kad vaikai išmoktų veikti komandoje, suprasdami, kad kiekvienas komandoje yra svarbus ir kiekvieno lyderystė būtina skirtingose situacijose, kad komanda laimėtų.

Judumas ir prisitaikymas.

Pasaulis tampa labai mažas, fiziškai ir virtualiai mes galime pasiekti visus pasaulio kampelius. Suvokimas, kad tampame pasaulio piliečiais, visame pasaulyje dirbame ir keliaujame, reikalauja gebėjimų bendrauti su labai skirtingais žmonėmis, pažinti skirtingas kultūras, prisitaikyti veikiant skirtingose aplinkose ir tarpkultūrinėse komandose.

Iniciatyvumas ir verslumas.

Tai gebėjimų- imtis iniciatyvos įgyvendinti idėjas, imtis atsakomybės už rezultatą- ugdymas. Aktyvi iniciatyva ir mokėjimas tinkamai organizuoti veiklas – svarbūs gebėjimai siekiant išsikeltų tikslų.

Efektyvi žodinė ir rašytinė komunikacija.

Tai gebėjimų aiškiai, trumpai ir sklandžiai žodžiu ir raštu perduoti svarbiausią informaciją ir kalbėjimo meno ugdymas.

Informacijos paieška ir analizė.

Šiuolaikinės technologijos kelia iššūkius, kaip efektyviau atsirinkti svarbiausią informaciją, kaip geriausiu būdu ją panaudoti sprendimams. Todėl gebėjimą susirasti reikiamą informaciją svarbu pradėti ugdyti kuo anksčiau.

Smalsumas ir kūrybingumas.

Ugdydami vaiko kūrybiškumą, skatiname jo pažintinį aktyvumą, norą tyrinėti, eksperimentuoti, domėtis naujais, nežinomais, sudėtingais dalykais, įžvelgti problemas, klausinėti, diskutuoti, įsivaizduoti, fantazuoti. Gebėjimas ieškoti atsakymų, netikėtų idėjų, įvairių variantų, pertvarkyti, pritaikyti ir drąsa daryti savaip padeda vaikui augti kūrybiška asmenybe. Viso ugdymo proceso metu ugdomas intelektualinis kūrybiškumas. Šiuo tikslu vaikai atlieka daug įvairių integruotų akademinės ir meninės veiklos projektų.

Imlių, gabių ir talentingų (IGT) vaikų ugdymas (angl. AG&T)

Mažajame Klaipėdos licėjuje anksti stengiamasi pastebėti imlius, gabius ir talentingus vaikus bei skirti jų ugdymui(si) tinkamą dėmesį. Šiems vaikams rengiame individualius ugdymo(si) planus, kurių turinys peržengia bendrosios ugdymo programos ribas, atitinka vaiko asmeninius interesus ir atliepia individualų kiekvieno vaiko ugdymo(si) stilių. Apie pastebėtus imlius, gabius ir talentingus (IGT) vaikus grupės pedagogas informuoja IGT koordinatorių, kuris padeda pedagogui įvertinti vaiko poreikius ir parengti individualų vaiko ugdymo(si) planą.
Darbą su IGT vaikais individualizuojame ir diferencijuojame bendrų užsiėmimų metu ir dirbant individualiai. Vaikai nuolat skatinami ir mokomi kritiškai ir kūrybiškai mąstyti. Samprotavimas, problemų sprendimas ir atsakymų į įvairius klausimus ieškojimas, išlaisvinta vaizduotė, žadinamas smalsumas, atkaklumas, nuoseklus darbas, bendradarbiavimas, lyderio savybių ugdymas yra neatsiejama kasdienio gabių vaikų ugdymo proceso dalis. Pedagogai viso ugdymo(si) proceso metu taiko vaiko individualios pažangos vertinimo metodiką, o ugdymo(si) procesą ir rezultatus sistemingai aptaria su IGT koordinatoriumi ir vaiko tėvais.

Akredituota mokinių sveikatos gerinimo programa

Klaipėdos licėjuje rūpinamasi saugiu ir sveiku vaiko ugdymu(si), todėl nuo 2018 m. įgyvendinama Sveikatos gerinimo programa. Ši programa integruota į kasdienines veiklas, pradedant ikimokykliniu ugdymu ir užtikrinant tęstinumą kitose mokymo(si) pakopose. Sveikatos gerinimo programą sudaro grūdinimasis, jūros terapija, rytinė ir korekcinė mankštos, sveika mityba, aromaterapija ir muzikos terapija, spalvų terapija, vaikų joga, įvairūs masažai, šiaurietiškas ėjimas pajūriu, judrūs žaidimai gryname ore, vaistažolių arbatos, inhaliacijos ir kt. Kiekvieną savaitę sveikatos priežiūros specialistė pagal specialiai sudarytą programą veda sveikatos valandėles.

Maitinimas

Mokykloje tiekiamas tik šviežias ir įvairus maistas. Ypatingą dėmesį skiriame produktų derinimui.
Vaikams, turintiems alergijų, netoleruojantiems tam tikrų produktų, šeimose pasirinkusiems kitą valgymo filosofiją, sudaromas atskiras mitybos planas.

Sveikatos ugdymo ratas

  • Aromaterapija
  • Muzikos terapija
  • Spalvų terapija
  • Vaikų joga
  • Korekcinė mankšta
  • Judrieji žaidimai gryname ore
  • Šiaurietiškas ėjimas pajūriu
  • Vaistažolių arbatos
  • Natūralios sultys
  • Inhaliacijos
  • Masažai
  • Vadovaujamasi humanistinės pedagogikos principais
  • Bendradarbiaujama su tėvais

Kaip organizuojame vaikų ugdymą?

  • Ugdymo įstaiga atidaroma 7.30 val., pamokėlės prasideda 9 val. Vaikai iki pirmos pamokėlės bendrauja su bendraamžiais, dalyvauja ryto mankštoje, žaidžia, konstruoja bei užsiima kita kūrybine veikla.
  • Kiekvieną dieną iki 14 val. organizuojamos 5 pamokėlės, kurių veikla integruota pagal temas, vykdomus edukacinius projektus. Vaikai mokomi skaitymo ir rašymo pradmenų, matematikos, anglų k., pasaulio pažinimo, vyksta technologijų, šachmatų, dailės, muzikos, šokių užsiėmimai, teatro pamokėlės. Mokykloje organizuojamos specializuotos korekcinės mankštos, kūno kultūros užsiėmimai.
  • Nuo 14.00 val. iki 17.00 val. vyksta popamokinė meninė, inžinerinė, sportinė veikla pagal vaikų poreikius. Taip pat organizuojamos sveiką gyvenseną ugdančios veiklos, aktyvi pažintinė ir žaidybinė veikla lauke.
  • Nuo 17.00 iki 18.00 val. mokykloje veikia budinti grupė, kurioje vaikai užsiima įvairia veikla pagal poreikius.
  • 2 kartus per mėnesį grupės pedagogas organizuoja temines išvykas, ekskursijas, kurių metu vaikai pagilina, pritaiko jau turimas žinias, pakartoja tai, kas išmokta, ugdo vaikų socialines emocines kompetencijas, skatina jų saviraišką.
  • 1-2 kartus per mėnesį vaikai dalyvauja bendruose mokyklos edukaciniuose projektuose.
  • Socialinio emocinio ugdymo programa yra integruota į visą ugdymo procesą.

Taikome netradicinius ugdymo metodus

Skirtingų mokymo(si) stilių taikymas pagal H. Gardnerio teorija grįstą daugialypio intelekto modelį.
Daugialypio intelekto teorija padeda kiekvienam vaikui tapti sėkmingam.

H. Gardnerio ir jo pasekėjų išplėtotos ugdymo teorijos tikslas – kuo anksčiau ir tiksliau atpažinti kiekvienos asmenybės prigimtį, ją atskleisti tiek vaikui, tiek ir jo tėvams, padėti vaikui eiti pačiu tikriausiu ir tiesiausiu keliu, vedančiu į kiekvieno vaiko sėkmę ir laimę gyvenime. Tas kelias turi prasidėti kaip galima anksčiau – darželyje, mokykloje, vėliau pažinus save, savo prigimtį puoselėti ir skleisti ją visą gyvenimą.
Mažajame Klaipėdos licėjuje jau ikimokyklinio ugdymo pakopoje taikome skirtingų mokymosi stilių metodikas ir Howard Gardner daugialypio intelekto modelį.

H. Gardneris ir jo pasekėjai išskiria viena nuo kitos nepriklausančias 7 intelekto rūšis:

  • matematinė-loginė
  • verbalinė-lingvistinė,
  • erdvinė-vizualinė,
  • vidinė-asmeninė,
  • tarpasmeninė (bendravimo),
  • kūno-kinestetinė,
  • muzikinė-ritminė.

Dažniausiai vaiko asmenybėje dominuoja 2–3 intelekto rūšys. Kartu su kitomis intelekto rūšimis jos sudaro kiekvienam vaikui savitą unikalią intelektų kombinaciją. Tas unikalumas apsprendžia individualų mokiniui priimtiniausią mąstymo, informacijos apdorojimo ir jos supratimo būdą, t. y. savitą mokymosi stilių bei strategiją.
Pasak Gardnerio, visos intelekto rūšys turi būti įvertinamos ir ugdomos. Ugdant vaiką mokymo(si) proceso organizavimas per įvairias veiklas yra nukreipiamos į daugialypio intelekto plėtojimą. Organizuojant skirtingas veiklas aktyvinamos skirtingos intelekto rūšys. Didžiausias dėmesys skiriamas atpažinti ir stiprinti stipriąsias vaiko prigimtines puses, sistemingai pereinant į motyvuotą kitų sričių lavinimą. Pedagogai, remdamiesi edukologijos mokslininkų bei praktikų parengtomis metodikomis, atpažįsta kiekvieno vaiko intelekto lavinimui labiausiai tinkamą mokymosi stilių.

Šia metodika vadovaujasi dauguma privačių mokyklų Jungtinėje Karalystėje.

Naratyvinio žaidimo ir mokymosi metodas

Naratyvinis žaidimas yra menamas, vaizduote paremtas, kolektyvinis vaidmenų žaidimas, kurio metu vaikai kuria bendrą siužetą. Tai – holistinis ugdymo metodas, organiškai sujungiantis vaikų ir suaugusių kultūrines patirtis, tyrinėjimą ir mokymąsi vienas iš kito, visiems bendrai kuriant įtraukiantį žaidimo siužetą.
Naratyvinis žaidimas – tai ne suvaidinta istorija, ne teatrinė vaidyba, bet realūs vaikų gyvenimo įvykiai bei iš kitų vaikams žinomų ir mėgstamų pasakų į naratyvinį žaidimo pasaulį įpinti įvykiai. Pagrindinis išplėtoto naratyvinio žaidimo bruožas – žaidėjų gebėjimas vystyti bendras idėjas ir drauge kurti siužetą. Tokiam žaidimui būdinga tai, kad jis yra kolektyvinis, vyksta vaizduotėje, plėtojamas laike, kuriamas siužetas, kelia iššūkius, yra įdomus ir skatina visišką vaikų įsitraukimą.
Tokiu būdu per jausmus, žinias ir praktinę veiklą naratyvinio žaidimo metu vyksta holistinis vaiko asmenybės ugdymas(is), žadinantis vaiko kūrybiškumą, motyvaciją, vaizduotę, loginį mąstymą, stiprinantis valią, savivaldumą, padedantis suprasti kito žmogaus poziciją bei kurti tarpusavio santykius. Tokiu būdu ikimokykliniame amžiuje formuojasi bazinė naratyvinio mąstymo struktūra ir bazinis bendravimo modelis. Naratyvinio mąstymo raida ir jos sąlygoti gebėjimai yra labai svarbūs pereinant prie abstraktaus, loginio mąstymo ir teorinio pasaulio suvokimo.

Miško mokykla

Miško mokykla (Peter Haoughton ir Jane Woooll) yra įkvepianti veikla, visiems vaikams suteikianti įprastas galimybes mokytis, ugdyti pasitikėjimą savimi ir stiprinti savivertę per tiesioginį patyrimą miške arba kitoje natūralioje gamtinėje aplinkoje. Miško mokyklos pamokos padeda vaikams susipažinti su gamta, skatina stebėti, tyrinėti kiekvieną gamtos detalę, užduoti klausimus, lavinti pažinimo įgūdžius, kritiškai mąstyti ir spręsti problemas. Miško mokykloje per įvairias integruotas užduotis vaikai gali lavinti savo pažinimo įgūdžius – mokytis skaičiavimo, pažinti raides, skaityti ir pan. Tam vaikai dažniausiai naudoja paprastus ir aplinkai draugiškus daiktus: kankorėžius, kriaukles, giles, siūlus, audinio atraižas, pagaliukus, šakeles, medines kaladėles, akmenukus ir pan. Žaidimų metu naudodami tokias paprastas medžiagas ir daiktus vaikai ugdo savo kūrybiškumą, mąstymą, vaizduotę.
Miško mokykla atliepia terapinio mokymosi idėją, kurios tikslas – maksimaliai panaudoti socialinį, emocinį ir vaiko raidos potencialą, leisti vaikams labiau rizikuoti, savarankiškiau mokytis, siekti savo tikslų, būti aktyviems, žaisti ir kaupti patirtį tiesiogiai bendraujant su gamta. Pedagogas įvertina kiekvieno vaiko pomėgius, mokymosi stilių ir dirba su juo skatindamas vaiką panaudoti visus savo mokymosi gebėjimus. Miško mokyklos pamokėlės skatina visapusišką vaiko raidą. Vaikai nepaprastai smalsūs, trokšta žaisti, tyrinėti aplinkinį pasaulį, o aktyviai rinkdamiesi veiklą patys valdo savo mokymosi procesą.

Vizualinio mąstymo metodas

Niujorko edukatorius Philippe’as Yenawine’as ir psichologė, kognityvinių mokslų specialistė Abigail Housen sukūrė mokykloms skirtą meno pažinimo ir matymo būdą: vizualiojo mąstymo strategiją (angl. visual thinking strategy).

Vizualinio mąstymo metodas grindžiamas aktyviu pedagogo, kaip pokalbio vedėjo, ir vaikų dialogu. Pokalbio vedėjas remiasi universalia klausimų sistema, sukurta psichologės Abigail Housen ir edukatoriaus Philipo Yenawine’o. Sukurta klausimų sistema skatina vaikus dalyvauti dialoge ir į meno kūrinius pažvelgti be išankstinių įsitikinimų ir nusistatymų. Kadangi kiekvienas dalyvis paveikslus mato skirtingai, užsiėmimo pradžioje dėmesys sutelkiamas į objektyvius meno kūrinį apibūdinančius faktus: formą, kompoziciją, spalvą, medžiagas. Vėliau aptariamos subjektyvios vaikų siūlomos kūrinio interpretacijos.

Nors vizualinio mąstymo strategijos objektas yra menas, tačiau panašius pratimus galima atlikti ir su reklamomis ar bet kokiu kitu dalyku, pasitelkiančiu vizualinę kalbą tam, kad perduotų savąją „žinutę“.
Taikant šį metodą ilgą laiką, galima pasiekti ir gana abstraktų, beveik filosofinį mąstymo lygmenį. Tada kai ši praktika daug kartų kartojama, vaikai ir pedagogas pradeda vieni kitais pasitikėti, jausti besimezgančio pokalbio galią.

Vizualinio mąstymo strategija svarbi tuo, kad žmonės yra gerokai labiau susitelkę į tai, ką mato, jiems niekas nesiūlo „teisingų“ atsakymų, prasmė kuriama kalbantis. Vizualinio mąstymo strategija taip pat leidžia „prakalbinti“ tuos, kurie dažnu atveju yra tylesni ar mano, kad „nežino teisingo atsakymo“. Tokio dialogo metu vaikai gali tiesiog vieni kitų klausytis, suprasti, kaip skirtingai mato vieną ir tą patį dalyką ir visai nejučiomis ugdyti gebėjimą kritiškai mąstyti.

Pozityvios mąstysenos ugdymas (Midfulness metodika)

Siekiant sukurti pagrindą vaikų ateities gerovei, labai svarbu padėti jiems suprasti jų minčių, žodžių, veiksmų (ir reakcijų) poveikį. Suvokti savo mąstysenos formavimo(si) būtinybę reiškia gebėjimą priimti kritiką ir išlikti atviriems. Vaikai yra mokomi mąstyti pozityviai tam, kad priimtų jiems suteikiamą grįžtamąjį ryšį ir mokytųsi per savo pačių patirtį. Toliau jie kuria tam tikras tobulinimo strategijas, nes tiki, kad net ir tai, kas nepavyko, gali atnešti jiems kažkokios naudos. Tikimasi, kad nuo mažens išmokę teigiamai mąstyti, užaugę vaikai turės daug daugiau galimybių gyventi laimingą, sveiką ir sėkmingą gyvenimą.
Mindfullness (sąmoningumo ugdymas) – tai tokia ugdymo technika, kuri padeda sutelkti dėmesį į savo buvimą čia ir dabar bei moko priimti save ir kitus, vengti neigiamų kitų vertinimo. Mindfullness gali padėti atsikratyti streso ir neigiamų minčių, padeda pasijusti laimingesniam. Taip pat praktikoje pastebima, kad šie trumpi užsiėmimai padeda vaikams lavinti susikaupimą, gerina mokyklos mikroklimatą bei mokinių akademinius pasiekimus.

Šviesos stalas, multisensorinė aplinka

Ši žaidimo zona unikali tuo, kad joje specialia įranga sukurta multisensorinė aplinka, skirta lavinti pirminius lytėjimo, regos, klausos ir uoslės pojūčius