Sausio 13–oji ateina tyliai. Su mažyte liepsnele lange, kai kam su gniužulu gerklėje, o kitiems – su mintimis, kurios sunkiai telpa žodžiuose. Tai naktis, kai Lietuva buvo itin pažeidžiama. Tada žmonės tapo didesni už baimę.
Šiandien mes gyvename tos šviesos apsuptyje. Ji tapo mūsų kasdienybe, bet būtina prisiminti, kad už ją buvo sumokėta labai didele kaina – ašaromis, skausmu, netektimis, kurios iki šiol gyvena atmintyje.
Sausio 13–oji neprašo iškilmingų žodžių. Ji prašo tylos. Prašo prisiminti, apkabinti, padėkoti. Prašo saugoti Laisvę taip, kaip saugome vieni kitus – paprastai, nuoširdžiai, kasdien.
Tegul Laisvės šviesa gyvena mūsų kasdienybėje: žodžiuose, darbuose, tarpusavio artume.
Kol ji dega mumyse, Lietuva yra saugi.
Klaipėdos licėjaus direktorius Kristijonas Mineikis