Šiuolaikinėje visuomenėje švietimo sistema dažnai siejama su žiniomis, pažymiais ir egzaminais. Tačiau ar to pakanka, kad užaugtų brandus ir atsakingas žmogus? Vis dažniau kalbame apie socialinę veiklą mokyklose – savanorystę, pagalbą bendruomenei, dalyvavimą pilietinėse iniciatyvose. Augantis tokių veiklų poreikis rodo, kad švietimo sistema žmogų ima matyti ne tik kaip žinių gavėją, bet ir kaip aktyvų bendruomenės narį. Tik kyla klausimas „Ar šiandien siekiame ugdyti mokinį, kuris tik „susirenka“ socialines valandas, ar jauną žmogų, kuris geba kurti tikrą pokytį?“ Savo ekspertinėmis mintimis dalijasi Klaipėdos licėjaus direktorius Kristijonas Mineikis.
„Tarnystės kaip veiksmo“ filosofija
Nacionalinėje ugdymo programoje socialinės veiklos reglamentavimas neretai įgauna pernelyg formalų pavidalą. Bendrieji ugdymo planai nustato konkretų valandų skaičių, todėl mokyklose kalbama apie socialinių valandų „surinkimą“. Toks požiūris savanorystę paverčia ne gyvenimo būdu, o užduotimi – dar vienu punktu mokinio darbų sąraše.
Klaipėdos licėjuje nuo 1 iki 12 klasės įgyvendinama tarptautinio bakalaureato (IB) programos filosofija siūlo kitokį požiūrį. Principas „Service as Action“ (tarnystė kaip veiksmas) kviečia mokinį ne tik atlikti naudingą darbą visuomenei, bet ir suprasti jo prasmę. Taip padėdamas kitiems, mokinys mokosi suprasti ir save. Jis susiduria su realybe, kuri dažnai nepanaši į vadovėliuose aprašytą pasaulį. Matydamas skausmą, neteisybę ar vienatvę, o kartu – viltį, jis įgyja tai, ko neišmokys jokia pamoka: empatiją, kantrybę, gebėjimą išgirsti.
Albertas Einšteinas yra pasakęs: „Priemonių tobulinimas ir sumaištis tiksluose apibūdina mūsų laikmetį.“ Ši mintis šiandien skamba itin tiksliai. Nuolat tobuliname metodus ir vertinimo sistemas, tačiau kartais pamirštame paklausti, kokį žmogų mes siekiame išugdyti.
Visuomenės gerovė priklauso nuo visų narių bendros atsakomybės
Socialinė veikla švietime padeda susigrąžinti tikslą, slypintį už visų priemonių: ugdyti žmogų, kuris geba ne tik žinoti, bet ir suprasti, jausti, veikti dėl kitų. Deja, prie šio tikslo įgyvendinimo valandų skaičiavimas dažnai neprisideda – veikiau atitolina.
Mokinio patirtys, įgytos padedant kitam, formuoja jo požiūrį į gyvenimą. Jis supranta, kad prasmė slypi ne vien asmeninėje sėkmėje, o bendrame gėryje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje teigiama, kad tauta siekia „atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės“. Tai ne tik teisinė nuostata, bet ir vertybinis orientyras.
Konstitucinis solidarumo principas pabrėžia, kad visuomenės gerovė priklauso nuo visų narių bendros atsakomybės. Net mokinys gali prie jos prisidėti mažais kasdieniais darbais. Kai mokinys padeda senjorui, prisideda prie aplinkos tvarkymo ar inicijuoja projektą mokykloje, jis tiesiogiai įgyvendina Konstitucijos idėją – padeda kurti teisingesnę ir jautresnę visuomenę.
Klaipėdos licėjuje „Service as Action“ principas yra sistemingai integruotas į IB pagrindinio ugdymo programą. Šioje programoje socialinė veikla suvokiama kaip prasmingas procesas, kuriame mokiniai ne tik atlieka veiklą, bet ir reflektuoja jos prasmę, ugdosi socialinę atsakomybę ir vertybes. Mokiniai siekia numatytų mokymosi rezultatų: geriau suvokti savo stipriąsias savybes ir tobulėjimo sritis, imtis iššūkių, skatinančių naujų įgūdžių ugdymą, planuoti ir vertinti mokinių inicijuotas veiklas, atkakliai siekti užsibrėžtų tikslų, bendradarbiauti, ugdyti tarptautiškumą bei apsvarstyti savo veiksmų etines pasekmes.
Kaip sėkmingai sujungti žinias ir vertybes?
Klaipėdos licėjaus 6–8 klasių MYP mokiniai per mokslo metus privalo dalyvauti penkiose skirtingose socialinės veiklos iniciatyvose. Tokių patirčių įvairovė leidžia jiems tyrinėti skirtingus bendruomenės poreikius ir kryptingai siekti minėtų mokymosi rezultatų. Šios veiklos apima tiek mokyklos bendruomenės stiprinimą, tiek pagalbą vietos organizacijoms ar visuomeninėms iniciatyvoms.
9–10 klasių MYP mokiniai savo socialinės veiklos kelią tęsia toliau – jie renkasi dvi savarankiškai pasirenkamas veiklas, kuriose gali kryptingai taikyti jau sukauptą patirtį ir gilinti socialines bei vertybines kompetencijas. Be to, jie dalyvauja pasirinktame profesinio ugdymo modulyje Klaipėdos technologijų mokymo centre, kur įgyja konkrečių sričių kompetencijų.
Galimi moduliai: interjero vizualizacijų kūrimas, skaitmeninės komunikacijos kanalų kūrimas arba firminio stiliaus projektavimas. Šios praktinės patirtys leidžia mokiniams derinti kūrybiškumą, atsakomybę, bendradarbiavimą ir etinį sprendimų vertinimą – visas pagrindines „Service as Action“ nuostatas. Toks modelis rodo, kaip sėkmingai galima sujungti žinias ir vertybes, kai socialinė veikla tampa ne formaliu įsipareigojimu, o prasmingu asmeniniu ir bendruomeniniu augimu.
Socialinė veikla švietime – esminis būdas mokytis būti žmogumi. Įsitraukę į prasmingas veiklas, mokiniai supranta, kad pagarba, orumas ir atsakomybė nėra teorinės sąvokos – jos gyvuoja tik tuomet, kai jomis vadovaujamasi. Švietimo tikslas neturėtų apsiriboti pasirengimu egzaminams ar karjerai. Tikrasis tikslas – išmokyti veikti iš sąžinės.
Kaip sakė A. Einšteinas, priemonės negali būti svarbesnės už tikslą. O tas tikslas – ugdyti žmogų, kuris mąsto, jaučia ir veikia ne dėl įvertinimo, o dėl prasmės