Klaipėdos licėjus – šiuolaikinė moderni tarptautinė mokykla. Ji yra didžiausia nevalstybinė mokykla Klaipėdos apskrityje ir garsėja unikaliomis programomis bei mokinių pažanga. Kitais metais mokykla švęs 30 metų jubiliejų! Gera proga pasikalbėti su mokyklos įkūrėja ir direktore docente dr. Regina Kontautiene.
Viskas prasidėjo nuo 18 mokinukų
Klaipėdos licėjus prieš 30 metų prasidėjo nuo nedidelės pradinės mokyklos. Regina Kontautienė – anuomet dirbusi mokytoja – dievino savo profesiją, kunkuliavo entuziazmu, net sukūrė savitą mokymo metodiką. Jaunos mokytojos energija neliko nepastebėta, Reginai pasiūlė pradėti mokslinę pedagoginę veiklą. Studijuodama doktorantūroje ir rengdama daktaro disertaciją moteris pasiryžo kurti privačią mokyklą. Žinojo, kad po doktorantūros studijų norės grįžti dirbti į mokyklą, tačiau į kitokią – jaukią, tokią, kurioje vyrautų mokytojų, vaikų ir tėvų dvasinis bendrumas, žmogiška šiluma, o mokytis būtų įdomu, kad joje kiekvienas vaikas galėtų patirti sėkmę ir geras emocijas. Liko tik idėją įgyvendinti. Daug metų dirbdama įkurtoje mokykloje Regina Kontautienė kartu dėstė ir Vaikystės pedagogikos bei Švietimo magistratūros studijų programose. Nuolatinė praktinė veikla mokykloje ir mokslinis akademinis darbas universitete jai padėjo geriau suprasti pedagoginius procesus, susipažinti su geriausiomis užsienio šalių mokyklų praktikomis, švietimo organizacijų vadyba ir tuo pagrindu kurti naujas sistemas bei ugdymo modelius savo mokykloje. Dabar net sunku patikėti, koks tai buvo ilgas ir sudėtingas procesas, pareikalavęs ir asmeninių iššūkių, ir rizikos, ir begalinio atsidavimo.
Taip atsirado viena pirmųjų privačių mokyklų Lietuvoje – „Abėcėlės“ pradinė mokykla. Pirmuosius mokslo metus čia pradėjo tik 18 mokinukų: 10 pirmokų ir 8 priešmokyklinio ugdymo klasės mokiniai. Per kelerius metus pradinė mokykla išaugo iki gimnazijos. Šiandien Klaipėdos licėjuje mokosi beveik 1000 mokinių! „Pagal mokinių skaičių, esame didžiausia privati mokykla Lietuvoje. Devintus metus iš eilės pagal valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatus užimame pirmą vietą reitingų lentelėje tarp visų 360 gimnazijų, nedarančių mokinių atrankos“, – sako mokyklos vadovė.
Gimnazistus licėjus užsiaugina… nuo 1,5 metų. Dragūnuose, netoli jūros, įsikūręs „Mažasis Klaipėdos licėjus“, kurį lanko ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikučiai ir pradinukai.
Sukurta harmoninga ugdymo įstaigų dermė leidžia išsipildyti vienam didžiausių tėvų lūkesčių – kad vaikas nebūtų blaškomas po mokyklas ir kolektyvus, o galėtų toje pačioje ugdymo įstaigoje pereiti visus etapus: nuo 1,5 metų mažylio iki valstybinius egzaminus laikančio jaunuolio.
Licėjus veikia trijuose pastatuose: „Mažasis Klaipėdos licėjus“ – Dragūnų rajone, jame mokosi ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir 1–2 klasių mokiniai, 3–4 klasių mokiniai mokosi Mokyklos g., o 6–8 ir 9–12 klasės – Kretingos g.

Tėvai ieško antrųjų namų
Tėvų siekiamybė, kad vaikas ugdymo įstaigoje jaustųsi kaip namuose. Jauki, saugi, palaikanti atmosfera atrakina vaiko galias. Būtent tokia ir buvo dr. Reginos Kontautienės idėja, prieš kuriant privačią mokyklą. „Tėvai renkasi Klaipėdos licėjų, nes ieško jaukios atmosferos, mažesnio vaikų skaičiaus klasėse, individualaus dėmesio savo vaikui. Mokykla jau daug metų dirba pagal pačių sukurtą ir nuolat tobulinamą strategiją, kuri orientuota į kiekvieno mokinio mokymo(si) sėkmę. Šios strategijos esmė – kad mokymas organizuojamas, atliepiant kiekvieno mokinio gebėjimus, interesus, psichologinę ir socialinę brandą. Gebantys daugiau mokosi peržengdami bendrosios mokymo programos ribas, o tiems, kurie turi mokymosi sunkumų, sudaroma galimybė mokytis be įtampos ir streso, savo tempu, gaunant reikiamą pagalbą. Taigi pradinėse klasėse per pamokas čia niekas neišgirs jokio „greičiau“, „baigiasi laikas“, „nebėra laiko“,– pasakoja licėjaus direktorė.
Kuo anksčiau pažinti savo stiprybes
Klaipėdos licėjuje tikima, kad kiekvienas vaikas savo srityje gali būti lyderiu, reikia tik tą sritį atpažinti. Todėl stengiamasi padėti vaikui kuo anksčiau pažinti savo stiprybes ir rasti savo interesų sritį, kurioje jis galėtų siekti savo maksimalaus rezultato. „Tai darome per sistemingą ir nuolatinį paties mokinio įsitraukimą ir dalyvavimą asmeninės pažangos vertinime, taikydami mūsų sukurtą savitą vaiko individualios pažangos (VIP) vertinimo metodiką. Taip ne tik mokytojas, bet ir pats vaikas greičiau supranta ir atranda, kurios veiklos sekasi geriau ir kas būtų įdomu, ką norėtų padaryti daugiau, nei reglamentuoja programa ar užduotys visai klasei. Visa tai padeda mokytojams personalizuoti ugdymą ir sudaryti galimybes kiekvieno vaiko gebėjimams dar daugiau skleistis bei juos stiprinti“, – dalinasi dr. Regina Kontautienė.
5–8 klasių mokiniai jau ruošiami karjerai. Organizuojami psichologų bei karjeros specialistų savęs pažinimo užsiėmimai, stovyklos, karjeros dienos, skatinama pasirinkti kūrybines užduotis pagal savo interesus, išbandyti save tam tikrose veiklose. Taip padedama mokiniui jau gimnazinėje pakopoje nuo 9 klasės pasirinkti mokslo krypties programą (biomedicinos, inžinerijos, visuomenės mokslų ar menų), kuri, tikėtina, labiausiai gali atliepti mokinio stiprybes ir interesų sritį ateityje, pasirenkant studijas.

Unikalus pagal programų skaičių
Klaipėdos licėjus pagal programų skaičių yra unikali gimnazija visoje Lietuvoje. Čia įgyvendinamos visos nacionalinės ugdymo programos (ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo).
Nuo pirmos gimnazijos klasės visi mokiniai kartu su bendrąja ugdymo programa renkasi mokymąsi ir pagal papildomą mokslo krypties programą: biomedicinos, inžinerijos, visuomenės mokslų ir menų. Taip mokiniams per pagilintą mokslo krypties bazinių dalykų turinį ir papildomus pasirinktos mokslo krypties dalykus sudaroma galimybė gilinti savo žinias pasirinktoje mokslo kryptyje ir taip geriau atliepti savo interesus ir siekti maksimalių mokymosi rezultatų bei tapti šios mokslo srities lyderiais. Taigi Klaipėdos licėjuje save realizuoja tiek „tiksliukai“, tiek meniškos prigimties vaikai.
Visose ugdymo pakopose nuo 1 iki 12 klasės Klaipėdos licėjuje įgyvendinamos ir tarptautinio bakalaureato IB) programos. Na o, priešmokykliniame ir ikimokykliniame ugdyme įgyvendinamos dvikalbio ugdymo (lietuvių-anglų k.) programos. Mažieji ugdomi, taikant britiško ugdymo modelį, įgyvendinama akredituota sveikatos ugdymo programa.
Kuo ypatinga tarptautinio bakalaureato programa
Klaipėdos licėjus – vienintelė mokykla Lietuvoje, kurioje IB programa įgyvendinama visose ugdymo pakopose:
1–5 klasių mokiniams – IB PYP programa (lietuvių-anglų k.)
6–10 klasių mokiniams – IB MYP programa (lietuvių-anglų k.)
11–12 klasių mokiniams – IB DP programa (tik anglų kalba).
Tarptautinio bakalaureato diplomas atveria kelius ne tik mokymuisi geriausiuose pasaulio universitetuose, bet ir Lietuvos aukštosiose mokyklose. Mokymasis tarptautinio bakalaureato programoje remiasi aukštais akademiniais reikalavimais, suderintu ugdymo turiniu, o mokymasis vidurinio ugdymo pakopoje tik anglų kalba suteikia visas galimybes vėliau ir studijuoti anglų kalba.
„Pasiruošti vykdyti tarptautinio bakalaureato programą buvo didžiulis iššūkis visai Klaipėdos licėjaus bendruomenei. Reikėjo įgyti ne tik dalykinių bei metodinių žinių, kaip realizuoti IB programos ugdymo turinį, bet ir pasirengti kiekvieno dalyko mokymui anglų kalba, modernizuoti mokyklos mokymo ir mokymosi aplinkas. Pasiruošimas dėstyti tarptautinio bakalaureato programoje užtruko apie trejus metus. Paruošiamuoju laikotarpiu tobulinosi 31 pedagogas.
Visi IB programoje pasiruošę dirbti Klaipėdos licėjaus pedagogai dalyvavo net 39 profesinio vystymosi kursuose įvairiose Europos šalyse, lankė intensyvius anglų kalbos mokymo kursus Lietuvoje ir užsienyje, gavo sertifikatus, patvirtinančius jų kvalifikaciją dirbti pagal Tarptautinio bakalaureato programas. Be to, beveik visi pedagogai dalyvavo stebėsenos vizituose užsienio mokyklose, kuriose ši programa sėkmingai vykdoma. Mokytojai patirties sėmėsi Suomijoje, Anglijoje, Danijoje, Švedijoje, Italijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Belgijoje ir kt.“, – dalinasi licėjaus vadovė.
Motyvuotiems, aukštos akademinės pažangos mokiniams skiriamos Klaipėdos licėjaus stipendijos arba nuolaida mokesčiui už mokslą. Mokykla ypač remia vaikus iš Lietuvos rajoninių, kaimo mokyklų.
Užaugo ir bendruomenė
Per daugybę metų Klaipėdos licėjus stipriai išaugo ne tik pagal mokinių skaičių, bet užaugino ir labai brandžią bei socialiai atsakingą Klaipėdos licėjaus mokinių, mokytojų ir tėvų bendruomenę. Susiformavo gražios savanorystės tradicijos, kuriose itin aktyvūs licėjaus mokiniai. Mokyklos savanoriai įsitraukia į labdaringą veiklą su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais, mokyklomis, centrais, kuriuose ugdomi fizinę ir psichinę negalią turintys vaikai, onkologiniai ligoniai, aktyviai palaiko pranciškonų brolio Benedikto Sigito Jurčio įvairias savanorystės idėjas.
Esminės ugdymo nuostatos Klaipėdos licėjuje
Individualus požiūris į mokinį bei pagarba ir pasitikėjimu grįsti mokytojo ir mokinių tarpusavio santykiai – sėkmingos ugdomosios veiklos pagrindas. Mokytojas ir mokiniai yra lygiaverčiai bendros veiklos partneriai. Ugdymas diferencijuotas ir individualizuotas, atliepiant kiekvieno vaiko interesus, gebėjimus, socialinę ir psichologinę brandą.
Ugdymas moksliškai pagrįstas. Ugdymo procesas organizuojamas, remiantis naujausiais šalies ir užsienio šalių mokslininkų vaiko ir jaunuolio raidos tyrimais, moksliškai pagrįstomis ir ugdymo praktikoje patikrintomis ugdymo metodikomis ir technologijomis. Ugdymo procesas aktyvus, patrauklus, šiuolaikiškas.
Integralumas ir kontekstualumas. Vaikų suvokimas ir mąstymas yra nesuskaidyti, visuminiai. Todėl ugdymo procese daug įvairių integruotų pamokų, tarpdalykinės integracijos projektų. Kadangi kiekvienam mokiniui svarbios sąsajos su realiu gyvenimu, įgyvendinat pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas didelis dėmesys skiriamas ugdymo turinio kontekstualumui. Ugdymo turinys papildomas tuo, kas mokiniui įdomu ir reikšminga.
Ugdymo tęstinumas. Skirtingo amžiaus vaikų ugdymo programos dera tarpusavyje. Vaikui pereinant iš vienos ugdymo pakopos į kitą yra užtikrinamas ugdymo tęstinumas. Tai pedagogams leidžia geriau pažinti vaiką, kaip besimokantįjį, ir kasmet vis tiksliau atliepti jo ugdymo(si) poreikius bei sudaryti palankesnes sąlygas jo asmenybės raidai. Todėl ne vaikui reikia prisitaikyti prie mokykloje taikomos ugdymo sistemos, bet ugdymo sistema vis labiau prisitaiko prie vaiko.